Kodėl iš Lietuvos vienas po kito traukiasi investuotojai?

Ko trūksta Lietuvai, kad investuotojai ne bėgtų, o kaip tik eitų į Lietuvą? Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Investuotojų forumo direktore Rūta Skyriene, „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Mantu Katinu ir Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pastaruoju metu užsienio investuotojai traukiasi vienas po kito. Kodėl? Koks signalas siunčiamas Lietuvai? Ar tai aiškiai matoma tendencija, ponia Skyriene?

R. Skyrienė: Nenorėčiau to vadinti tendencija, nes visų tų kompanijų pasitraukimo priežastys yra skirtingos. Tačiau man kyla jausmas, kad mes pradėjome stagnuoti. Pažiūrėkime keletą reitingų, kurie rodo, pavyzdžiui, šalies konkurencingumą – mes visada laikomės toje pačioje vietoje arba viena pakylam, viena nusileidžiame. Nebeturime kažkokio veiksmų plano, kaip pagerinti tą verslo aplinką ir investicinį klimatą. Lyg ir turėjome didžiulį instrumentą – socialinį modelį, kurį kaip ir padarėme, liko tik įsigalioti, o štai dabar jis jau atidedamas.

– Taip, naujieji koalicijos partneriai jau sutarė darbo kodekso įsigaliojimą atidėti pusmečiui, kaip tai paveiks investuotojus?

R. Skyrienė: Nežinau, ką per pusę metų galima padaryti. Pažiūrėkime, kiek laiko užtruko parengti šitą projektą. Jei galvojama grįžti į trišalę tarybą, kur ne visiems atstovauja, ir vėl maltis tose pačiose diskusijose, tai nematau tam jokio aiškaus pagrindo. Jei dar tikrai būtų noras diskutuoti, tą būtų galima daryti didesniame rate, bet apie ką dar diskutuoti? Dabar jame jau yra tiek blogo, kad jau ir mes pasimetę, ar reikia jį dar palaikyti. Gal leiskime jam įsigalioti – tada pamatysime, kas ten neveikia, ir bus galima pataisyti.

– Neseniai buvo paskelbta ir apie dviejų bankų „DnB“ ir „Nordea“ susijungimą. Jų centrinę būstinę ketinama steigti Estijoje. Pone Katinai, ar jūs jaučiate, kad tai kažkokie signalai, kurie turėtų kelti nerimą dėl investavimo sąlygų Lietuvoje?

M. Katinas: Aš to nelaikyčiau nerimu. Pavyzdžiui „Marks & Spencer“ yra į vidaus rinką orientuota parduotuvė, kuri pralaimėjo vidaus konkurencinę kovą, ir Lietuva iš to nei laimi, nei pralaimi, nes tą rinkos dalį iškart užima kiti rinkos dalyviai. Galiu duoti nukirsti ranką, kad toje vietoje, kur dabar yra „Marks & Spencer“, už pusmečio bus nauja parduotuvė.

Šiek tiek liūdnesnis yra maisto gamintojų išėjimas, bet jis taip pat turi tam tikras racionalias pasekmes. Ekonomika vystosi ir tos maisto prekių grandinės, kurios geriau gaminamos didesnėse rinkose, ten ir migruoja. Pavyzdžiui, ta pati „Coca-cola“ kažkada išmigravo iš Estijos, nes tai buvo tolimiausia ir mažiausia rinka. Jei mes mažiau šio gėrimo geriame, jei valstybėje yra nedidelė rinka, tai tarptautinis tinklas, pažiūrėjęs į žemėlapį, lokalizuoja gamyklas ten, kur yra didžiausia vartotojų grupė.

Nėra gerai, kad gamyklos išeina, bet svarbu, kad jas pakeistų tos, kurios yra eksportuojančios, nukreiptos į naujas vertės grandines. Daugiausia tai inžinerinės pramonės, tos įmonės, kurios gamina vertes ir jas eksportuoja į šiaurės šalis – Vokietiją ar tą pačią Angliją.

– Suprantu, kad tame nieko blogo nėra?

M. Katinas: Paminėtuose pavyzdžiuose nėra daug blogo. Tačiau pritariu poniai Rūtai, kad jei pasižiūrėtume didesnį paveikslą, tarptautinį investicinį patrauklumą, tuos pačius reitingus, kurie šlubuoja, matyti, kad pačios svarbiausios sritys ne stagnuoja, o blogėja. Pavyzdžiui, švietimas. Reitingas parodo valstybės inerciją – kas vyksta ir kas atsilieka. Po trejų metų šita sritis dar labiau pablogės.  

– Yra reitingas, bet yra ir faktas. Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui situacija Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra bloga. O šalia dar papildomi signalai, kurie taip pat daro įtaką, pone Šilėnai?

Ž. Šilėnas: Sutinku, kad viena kregždė – dar ne pavasaris. Bet prisiminkime, kaip mes ta kiekviena kregžde džiaugiamės. Kai tik kažkas perkelia kad ir mažą gamyklėlę iš Švedijos į Lietuvą, mes sakome „o, kokie mes puikūs“. Lygiai taip pat, kai ar dėl rinkos, ar dėl politikų, ar dėl to, kad negavo sklypo plėstis mieste, įmonė išsikėlė į kitą šalį. Tokių atvejų, kai įmonės sako, kad nori plėstis (išsinuomosime ar nusipirksime niekam nereikalingą brūzgynais apaugusį sklypą), yra ne vienas, bet ar politikai dėl kažko nesutaria, ar dėl kompetencijos trūkumo, jiems pasakoma, kad tai užtruks porą metų arba apskritai nieko negaus. Tada įmonės ir pasirenka Lenkiją ar kitą šalį.

Sutinku, kad esame maža rinka ir turime daugybę minusų šioje konkurencinėje kovoje. Maža rinka, mažiau gyventojų, mažiau darbuotojų ir kalba, kurios niekas nesupranta. Turint visa tai ir dar politinę riziką mintyje, kiekvienas ministras, nesvarbu, ūkio ar švietimo, turi tempti investuotojus į Lietuvą, rodyti, kaip čia yra gerai, ir tas geras sąlygas sukurti. Nors dar tragedijos nėra, bet tas laikas gali greit ateiti.