Kodėl Lietuvoje negimsta pasauliniai verslo gigantai?

Kodėl didžioji dalis Lietuvos verslo klesti tik nacionaliniu lygmeniu?

„Dažniausiai pritrūksta vieno esminio elemento – krypties, žinojimo kur link einama. Lietuviški verslai vis dar dažnai teka sava vaga per daug negalvodami, kur nutekės. O tai yra didžiulė klaida. Jau mokomės rengti strategijas, galvoti apie tikslus, bet pagalvoję porą dienų, pakabiname kur nors koridoriuje ir pamirštame. Manau, tai yra viena didžiausių daugelio Lietuvos verslų klaida. O ją spręsti galima labai lengvai – rimčiau žiūrėkime į strategiją, rimčiau kurkime vizijas, misijas, tikslus, rimčiau į jas žiūrėkime ir kryptingiau veikime. Būtent to trūksta daugeliui verslų. Vis dėlto net ir žinodamos šį trūkumą įmonės kartais tiesiog nemoka teisingai sukurti svarbiausių strateginių dalių, ką jau kalbėti apie jų vykdymą“, – sako Dainius Berškys, verslo optimizavimo ekspertas, projekto „Radar.lt“ įkūrėjas.

Viskas prasideda nuo vertybių

Verslo vizijos, misijos, vertybų ir kitų svarbių dalių kūrimas nėra neišmokstamas dalykas. Nusprendus imtis įmonės vidinio identiteto ir ateities tikslų formavimo derėtų pradėti nuo vizijos, nes būtent ja paremti kiti komponentai – misija, vertybės ir ilgalaikiai tikslai. Vadovas nuo pat pradžių turėtų susitaikyti, jog pamatuojami tik ilgalaikiai tikslai, o likę komponentai atlieka kelrodžio vaidmenį. Siekiant sėkmingai pasirinkti šią kombinaciją, vadovas, ar ją kurianti komanda turėtų pradėti nuo vertybių.

„Misijos kūrimas prasideda savo vertybių įsivardijimu ir įsivertinimu: kokios jos, kokia situacija galėtų priversti jų išsižadėti, ar jos pavaldžios laikui ir tinkamos perduoti iš kartos į kartą. Jos turi pagrįsti įmonės egzistavimo priežastį – tik taip pritrauksite motyvuotus ir talentingus darbuotojus, o tikslinė auditorija su įmone mintyse susies jums palankią asociaciją. Ne mažiau svarbu, kad vertybės būtų tikros, autentiškos – deklaravus siekį saugoti gamtą, o prieš taršą keliančias technologijas užmerkus akis, misija taps beverte, o klientai praras pasitikėjimą”, – tvirtina verslo veiklos efektyvinimo ekspertas.

Išmatuojamos ambicijos

Suformavus vertybes, misiją ir turint tam tikro laikotarpio viziją, svarbu pasirinkti tinkamus ilgalaikius tikslus – konkrečius, ambicingus iššūkius, suteikiančius kryptį. Būtent jie laikui bėgant leidžia lyginti veiklos etapus ir stebėti, ar įmonė juda tinkama kryptimi.

„Jei misija – įmonės medžio kamienas ir šaknys, vertybės – gyvybę palaikančios maisto medžiagos, tai ilgalaikiai tikslai – aukštyn kylančios šakos. Aiškiai suformulavus ambicijas, įmonė bėgant laikui gali apžvelgti pasiekimus, įvertinti padarytas klaidas. Puikus pavyzdys – „Boeing” siekis dominuoti civilinių lėktuvų rinkoje: paprasta, ryžtinga ir pamatuojama. Norint sėkmingai pasirinkti savo ilgalaikius tikslus, pasitelkite vizualizavimą: kokią matote rinką, darbuotojus, kokią įtaką įmonės veiklai gali turėti pokyčiai viduje ir išorėje“, - sako D. Berškys.

Kai vadovui prireikia pagalbos

Atrodytų, jog misiją ir viziją geriausiai formuoti turėtų įmonės vadovas – idėjos sumanytojas, sprendimų priėmėjas. Vis daugiau įmonių į šį procesą siekia įtraukti ir kolektyvą – tai pasitarnauja ir komandos formavimui, ir darbuotojų įsitraukimo gilinimui. Vis dėlto kai kurios įmonės vien savo jėgomis nepasikliauja ir į procesą įtraukti renkasi ir žmones iš išorės.

„Jei vadovas ir akcininkai turi supratimą apie įmonės kryptį – pagalba iš šono paprasčiausiai nereikalinga. Tokios įmonės tiksliai žino, ką ir kodėl daro, todėl rinkoje pasižymi išskirtinumu. Pasitaiko, kad vienas vadovas turi kelis verslus, arba laikui bėgant nebejaučia veiklos teikiamo malonumo. Tokiu atveju, konsultantas gali padėti kritiškai pažvelgti į įmonės veiklą ir padėti suformuoti kryptį”, – sako D. Berškys.

Svarbus kiekvienas darbuotojas

Nusprendusiems į procesą įtraukti darbuotojus, ekspertas rekomenduoja tam skirti bent dieną, o jei įmanoma – ir palikti biuro patalpas, išvykti už miesto. Moderuojantis asmuo turėtų užduoti klausimus, padedančius atrasti egzistavimo priežastį, darbo tikslą, išskirtinumą ir suteikti progą pasireikšti kiekvienam įmonės darbuotojui.

„Leiskite kiekvienam darbuotojui pasisakyti, įvardinti savo variantą, o besikartojančius – grupuokite, taip palengva artėsite tikslo link. Jei kolektyvas nedidelis, leiskite nuomonę pareikšti ir draugams, artimiesiems. Vis dėlto, svarbiausia nepamiršti, jog misija turi užkariauti darbuotojų širdis, įkvėpti”, - sako D.Berškys.

Užrašyti – nepakanka

Sukurti misiją vienam, su darbuotojų ar konsultantų pagalba toli gražu nepakanka. Kaip vieną didžiausių įmonių daromų klaidų D. Berškys įvardija atsainų požiūrį, kai įmonės misijos ir vertybių sistema naudojama tarytum fasadas ir nepagrindžiama realia veikla. Tokiu atveju įmonės viduje iškilus problemų vadovai nesupranta, jog po ranka turi pagalbinę instrukciją.

„Pasitaiko, jog įmonė misiją ir vertybes laiko formalumu – užtenka priimamajame kabančios lentelės, į kurią dėmesį atkreipia gal tik laukiantys svečiai. Vis dėlto, įvykus nestandartinei situacijai, kaip konfliktas ar grėsmė iš išorės, ši lentelė gali tapti atsakymų raktu: kaip reaguoti ir vertinti situaciją, į ką atsižvelgti, siekiant tinkamai ją išspręsti”, – sako D. Berškys.

Be misijos lyderiu netampama

Tad visgi, ar vertybių sistema – sėkmingos įmonės veiklos pagrindas, ar pagalbinė priemonė? D.Berškys kviečia trumpam atsitraukti nuo verslo pasaulio ir atsigręžti į iškilias istorines asmenybes, kurių savybės ir poelgiai naudojami piešiant šiuolaikinio lyderio portretą. Jei įmonė siekia ilgaamžiškumo ir lyderio pozicijos rinkoje – pelnas turi turėti kryptį, o darbuotojai – aiškų supratimą, kodėl ir kam dirba.

„Būtent todėl šiandien ir minime tokius žmones – protu neaprėpiami tikslai jų nesustabdydavo – priešingai, įkvėpdavo kurti, ieškoti inovatyvių ir laikmetį pralenkiančių sprendimų, net nujaučiant, jog galutinio rezultato nepamatys. Voltas Disnėjus svajojo žmones padaryti laimingus, Henris Fordas – sukurti automobilį kiekvienam. Ar tai pasiekiama ir išmatuojama? Vargu, tačiau būtent tokios asmenybės ir tokių tikslų vedamos įmonės tampa linksniuojamais pavyzdžiais”, – sako D. Berškys.