Kodėl lietuviai perka sodybas ar vasarnamius?

Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc. – sodą, sodybą ar vasarnamį turinčių Lietuvos gyventojų „antruosius namus“ paveldėjo iš šeimos, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad susidomėjimas sodybomis, sodo nameliais bei butais pajūryje padidėja vos tik atšyla oras.

„Įsibėgėjus pavasariui lietuviai pradeda galvoti apie atostogas ir laisvalaikį gamtoje, todėl dažnai ryžtasi įgyvendinti ir seniai brandintą planą – įsigyti sodybą kaime ar sodo namelį su sklypu netoli miesto. Aktyviausiai tokio nekilnojamojo turto ieško jaunos šeimos su vaikais, kuriems kelių kambarių butas mieste, ypač karštomis vasaros dienomis, tampa per ankštas“, – teigia Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak jo, norint įsigyti sodybą netoli Vilniaus, šiandien pinigines paploninti reikėtų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, sodyba netoli Nemenčinės šiuo metu kainuoja 377 tūkst. eurų. Skelbime nurodoma, kad joje yra trys tvenkiniai, 9 hektarų nuosavas sklypas. Už kuklesnę sodybą su rąstiniu vieno aukšto namu Lavoriškėse, šalia kurios yra tvenkinys ir teka upelis, prašoma 39 tūkst. eurų.

Kituose Lietuvos rajonuose sodybos kiek pigesnės. Pavyzdžiui, sodyba Molėtų rajone, kurioje stovi renovuotas rąstinis namas ir netoliese plyti ežeras, kainuoja 24 tūkst. eurų. Už miškingame Varėnos rajone esančią sodybą su nauju rąstiniu gyvenamuoju namu prašoma 16,5 tūkst. eurų.

Lankosi šiltesniu oru ar savaitgaliais

Daugiausiai – 42 proc. – lietuvių „antruosiuose namuose“ lankosi reguliariai, t. y. nuo pavasario iki rudens, vos tik lauke teigiama temperatūra. Beveik 29 proc. į sodybą kaime, sodą su nameliu ar butą pajūryje važiuoja tik savaitgaliais – nepriklausomai nuo oro ir metų laiko.

Didžiąją vasaros atostogų dalį sodyboje, vasarnamyje ar bute praleidžia kas penktas (21 proc.) apklausos dalyvis. Vieną ar du kartus per metus ten apsilanko tik 8 proc. respondentų.

„Neretai noras įsigyti sodybą kaime ar butą pajūryje priblėsta vos tik iškyla įvairių įrengimo, priežiūros bei išlaikymo klausimų. Daliai lietuvių pritrūksta ne tik lėšų, bet ir laiko pasirūpinti kitu būstu. Dėl šios priežasties nemaža dalis sodybų ištisus metus stovi neprižiūrėtos, kol galiausiai savininkai nusprendžia jas parduoti“, – tvirtina E. Narbuntovičius.

Daugiausia – sodybų su namu kaime

Beveik 62 proc. antrųjų namų savininkų pažymėjo turintys sodybą su namu kaime. Kas ketvirtas turi sodo namelį nedideliame sklype, 8 proc. – vasarnamį už miesto, o beveik 5 proc. – butą pajūryje.

Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, tradicija turėti sodybą, sodo namelį ar lopinėlį žemės už miesto, kur būtų galima leisti laisvalaikį, Lietuvoje gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį.

„Nepriklausomybės pradžioje ypač populiarūs buvo sodų bendrijos sklypai su nameliu. Tiesa, žmonės ten vykdavo ne tik atsipūsti po darbų – daugumai lietuvių sodas su šiltnamiu bei daržais būdavo ir pragyvenimo šaltinis. O dabar pastebima, kad lietuviai vis dažniau dairosi didesnių sodybų arba vasarnamių už miesto“, – sako E. Narbuntovičius.