Kodėl į Lietuvą vėluos pasaulinė pramonės revoliucija?

Naujausios kartos mobilusis 5G ryšys Lietuvoje galėtų būti įdiegtas jau 2022-ųjų viduryje. Tam rengiasi ir mūsų valstybinės ryšio reguliavimo institucijos, suradusios šiam naują technologijų revoliuciją sukelsiančiam ryšiui reikiamą dažnių juostą.

TV dažnis keisis

Vyriausybė šio mėnesio pradžioje nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Jai bus suteiktas kitas dažnis.

Tiesa, mūsų Vyriausybės atstovai labiau akcentuoja ne mokslininkų minimą naują pasaulinę pramonės ir technologijų revoliuciją, iš esmės pakeisiančią žmonijos gyvenimą. Lietuva, parūpinusi reikiamą dažnį belaidžio ryšio operatoriams, tikisi surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.

Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2022 m. žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną. Radijo dažnių aukcione 2016-ųjų pradžioje valstybė penkiolikai metų pardavė teisę naudoti 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnius už bendrą 38,1 mln. eurų sumą trims didžiausioms Lietuvos telekomunikacijų bendrovėms.

IV pramonės revoliucija

Kaip skelbiama, 5G internetas bus prieinamas net atokiausiame kalnų slėnyje ar giliausiose įdubose, mat skleis signalą per palydovą, tokiu būdu dar labiau padarant internetą globalų ir prieinamą. Penktosios kartos ryšys neva bus tūkstantį kartų greitesnis už dabartinį 4G. Didelės raiškos filmą bus galima parsisiųsti vos per sekundę. Žmonės, keliaujantys ypač greitais traukiniais (važiuojančiais 500 ar 600 km/val. greičiu), galės mobiliaisiais telefonais naršyti internete. Tai naujos kartos ryšys, jungiantis įvairias technologijas, kuris žmonėms leis valdyti daiktus. Tiesa, dar nepagaminti ir įrenginiai, kuriais bus naudojama naujausia technologija.

Skaitmenizavimo eksperto ir futurologo esto Valdeko Lauro teigimu, 5G yra viena iš prioritetinių sričių (kartu su švietimu bei aplinkosauga), kurios paspartins IV pramonės revoliuciją, kai keisis viso pasaulio ekonomikos situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos.

Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje.

"Nerimas, kad po penkerių ar dešimties metų tam tikrose darbo vietose žmones pakeis automatizuotos, robotizuotos programos, yra realus ir pagrįstas. Ir tai gali vykti net tose srityse, kur robotizacijos iš pirmo žvilgsnio nesitikima", – sako V.Lauras. Anot jo, ateityje robotai galės priimti ir nacionalinio lygio politinius sprendimus: "Jei sprendimai priimami remiantis tik duomenimis ir skaičiais, jie gali būti patikėti robotui."

Žmonės bus reikalingi

Vis dėlto ekspertas nemano, kad robotizacijos reikia išsigąsti. Jo teigimu, klaidinga manyti, kad įvairių darbų automatizacija atims iš žmonių darbo vietas. Anaiptol – jų atsiras daugiau, nei bus prarasta, nes darbo vietos kursis specialistams ir tiems, kurių darbo artimiausius metus negalės pakeisti kompiuteris. Net ir šiandien, nepaisant aukšto nedarbo lygio visoje Europoje, išlieka didelis IT specialistų poreikis. Ši tendencija bus pastebima ir toliau. Tačiau raktu į robotizuotą, kompiuterių darbu grįstą darbo rinką, yra nuoseklus mokymasis visą gyvenimą.

"Privatus ir viešasis sektorius kiekvienoje valstybėje turėtų intensyviai skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Lengvai prieinamas pakartotinis lavinimasis ir nuolatinio švietimo galimybių kūrimas yra būtinybė. Aš sakyčiau dar drąsiau: verta įvesti mokymosi valandas – kiekvieną dieną viena darbuotojo valanda bet kuriame darbe būtų skiriama mokymuisi, o ne darbui, – tvirtino šiemet Lietuvoje apsilankęs V.Lauras. Be to, jo manymu, nuolatinis tobulėjimas, intensyvios edukacinės programos ne tik atneštų ilgalaikę ekonominę naudą, bet ir padėtų mažinti socialinę nelygybę: "Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje."

Jis pastebi, kad IT ir paslaugų skaitmenizavimas negali aplenkti viešojo sektoriaus. "Jau galime jausti, kad e.valdžia yra efektyvi mažinant biurokratiją ir korupciją, padeda taupyti laiką bei pinigus", – tvirtino ekspertas iš Estijos.

Ateities prognozuotojo V.Lauro įsitikinimu, 5G tinklai bus reikalingi savaeigėms transporto priemonėms (vienai pagrindinių netolimos ateities technologijų), būtų įmanoma labai daug sudėtingų užduočių atlikti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, medicininės operacijos, kurioms reikia didžiausio tikslumo ir greičio, galėtų būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant robotus-chirurgus.

Truputį atsiliksime

5G technologiją kuria Pietų Korėja, Europos šalys, ES, Kinija ir JAV. Europos Komisijos direktyva ES šalis ir Lietuvą įpareigojo 700 MHz dažnių juostą paruošti penktosios kartos mobiliojo ryšio technologijų atėjimui iki 2020 m. Tačiau mums keblumų gali kilti pasienio regionuose, kadangi Rusija ir Baltarusija tą patį dažnį naudoja antžeminei televizijai ir jos atlaisvinti neketina. Todėl šio pasaulio mokslininkų žadamo stebuklo Lietuva tikisi ne anksčiau nei 2022-aisiais.

Pasak žinovų, po penkerių metų JAV 5G ryšiu naudosis maždaug 50 proc. visų mobiliojo ryšio abonementų, Šiaurės Rytų Azijoje – 34 proc., o Vakarų Europoje – 21 proc.

Evoliucija nuo 1G

Mobiliojo ryšio era prasidėjo maždaug 1980-aisiais. Tada buvo išrastas vadinamasis 1G ryšys – belaidė telefono technologija, veikianti analoginio radijo ryšio signalais. Beveik prieš 30 metų atsirado 2G, skaitmeninis mobilusis ryšys (angl. Global System for Mobility, GSM). Ši technologija iki šiol naudojama balso telefonijai, signalizacijos, logistikos duomenų ir kitiems panašiems signalams perduoti.

2G buvo tobulinama, kad be pokalbių būtų galima siųsti dar ir duomenis, nes ryšio sparta nesiekė net 10 kbps (kilobitų per sekundę). Vyresni ryšio vartotojai dar prisimena, kad kažkada buvo GPRS (duomenų perdavimo greitis – jau 80 kbps), vėliau greitesnis EDGE standartas (išsiuntimas – 236,8 kbps, parsisiuntimo – 59,2 kbps).

2001 m. sulaukėme ir belaidžio interneto 3G technologijos, kuri leido tuo pat metu naudotis telefonu ir pokalbiams, ir siųsti duomenis. Nepamiršti dar to meto UMTS, HSPA standartai. Palyginti su šia diena, internetas veikė vėžlio greičiu, nors ir buvo tris kartus spartesnis, nei prieš tai buvęs.

3G technologija atgyveno. Maždaug nuo 2012 m. turime 4G LTE (angl. Long Term Evolution). Ja ryšį pradėjo teikti operatoriai, naudodami WiMAX ir LTE technologijas. Šis ryšys patikimas, greitas, jis suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis paslaugomis, įskaitant daiktų internetą. Tačiau šiuo metu plėtojamas penktosios kartos 5G IMT (angl. International Mobile Telecommunications). Didžiosios pasaulio ryšio bendrovės planuoja 5G įdiegti 2020 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ar cia vel kvailiukams

Ar cia vel kvailiukams portretas
apie rusija ir baltarusija aiskinama? Mat jei jie "neduos" to 700 MHZ daznio tai mes lauksim?! Tik kvailiai laukia , kada yra galimybe imti. PAstatykit kryptines antenas, uzslopinkit rusu dazni EU teritorijoje , perkoduokite signala ir tt. Pasikvieskit vokiecius , je i patys nesugabate !Yra milijonas galimybiu. IR nereikia mulkinti cia musu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių