- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai gegužę Lietuva pirmoji pasaulyje priėmė rezoliuciją, kad Rusija – teroristinė valstybė. O Rusijos veiksmai Ukrainoje – genocidas, praneša LNK.
Prieš kelis mėnesius liberalas Raimundas Lopata pasiūlė rezoliuciją paversti veiksmais, kad bet kokie verslo ryšiai su teroristine paskelbta Rusija būtų galimi tik su Vyriausybės leidimu.
„Vyksta karas. Yra teroristinė Rusija, kuri žudo ukrainiečius. O mes padedame jiems kariauti su ukrainiečiais? Bet koks verslas su Rusija ar komercinė veikla yra tarnavimas Putino režimui“, – savo nuomonę pabrėžė Seimo narys R. Lopata.
Seimui siūloma priimti dar vieną rezoliuciją, kuri jau įpareigotų Vyriausybę rengti pataisas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vyriausybės įstatymų projektai nuo Administracinio iki Baudžiamojo kodekso, Vyriausybės nutarimai ir pan.“, – vardijo R. Lopata.
Siūlymą nunešus į Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK), idėja pristabdyta.
„Mes ir nurodėme kelią profesoriui, kaip padaryti, kad įvardyta problema būtų efektyviai sprendžiama“, – sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Nurodyta, kad Europos Komisija (EK) jau buvo išaiškinusi, jog Lietuva negali savo nuožiūra drausti įmonėms turėti ryšių su Rusija.
„ES ekonominio pobūdžio priemones reglamentuoja ES lygiu priimti sprendimai“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Buvęs teisingumo ministras sako, kai kalbama apie šalies nacionalinį saugumą, Briuselio leidimo nereikia.
„Panašiau į atsikalbinėjimą arba į nenorą ką nors daryti. ES kompetencija yra ribota šiose srityse, bet nacionalinio saugumo klausimai jau yra valstybių kompetencijų klausimai“, – akcentavo teisininkas Gintautas Bartkus.
Iškilo klausimas ir dėl pačios rezoliucijos, kokia jos teisinė reikšmė. Diskusijos, kas yra rezoliucija, atrodo keistokai, kai tai aiškiai parašyta Seimo statute.
„Rezoliucija yra nenorminio pobūdžio teisės aktas, t. y. jis neprivalomas. Rezoliucija skirta tam, kad išreikštų Seimo valią, nuomonę tam tikru klausimu“, – paaiškino rezoliucijos reikšmę G. Bartkus.
Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje.
Yra ir siūlymų valdantiesiems būti nuoseklesniems dėl Rusijos.
„Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje“, – stebėjosi Seimo narys Giedrius Surplys.
Lietuvos prekyba su Rusija sumažėjo, bet išaugo su Baltarusija, Kazachstanu, kitomis rusų sąjungininkėmis. Klausimų kelia tūkstančiai vis dar į Lietuvą atvykstančių rusų. Rugsėjį apribojus vizas kalbėta, kad tai sustiprins Lietuvos saugumą. Tačiau kas mėnesį įleidžiama po daugiau nei 30 tūkst. rusų. Iškart kalbėta, kad vizų draudime palikta daug išimčių.
„Nacionaliniai vizų turėtojai, t. y. leidimų gyventi šalyje turėtojai, taip pat Šengeno vizų turėtojai, turintys artimų giminaičių Lietuvoje arba ES“, – kas gali būti įleidžiami, vardijo VSAT valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius.
Kas mėnesį įvažiuoja po 100 tūkst. baltarusių. Rusija paskelbta teroristine valstybe, bet Lietuva tebeturi daugybę sutarčių ir įsipareigojimų Rusijai, nors ji dar iki invazijos įrodė, kad sutarčių nesilaiko, pvz., slapstydama įtariamuosius Sausio13-osios byloje.
„Pvz., teisminio bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas ir panašūs dalykai su tokiomis valstybėmis, mano supratimu, būtų tinkamas žingsnis, ir tai nėra ES kompetencija“, – pažymėjo G. Bartkus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...