- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje.
Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, pastebėję, kad jų kortelėmis buvo įvykdyti pinigų pervedimai ar kitokie atsiskaitymai, kurių jie neinicijavo. Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys.
Jeigu bankas gauna kliento nusiskundimą dėl tokių operacijų arba pats pastebi, kad kliento sąskaitoje vyksta įtartinos operacijos (pavyzdžiui, staiga valandos bėgyje įvyksta stambūs atsiskaitymai kortele kokioje nors užsienio šalyje), nedelsdamas imasi veiksmų apsaugoti kliento lėšas – blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu). Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankas gali užblokuoti klientui kortelę ar dalį jos funkcijų, įtardamas, kad sukčiai galimai pasisavino kliento kortelės duomenis, nors pinigai iš sąskaitos dar nedingo. Tai ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje įprasta praktika.
Tais atvejais, jeigu bankas pats pastebi galimai neteisėtus veiksmus, jis nedelsdamas tiesiogiai susisiekia su klientu (todėl labai svarbu turėti aktualius kontaktus) – įspėja apie kortelės blokavimą ir, jeigu reikia, informuoja dėl naujos kortelės išdavimo.
„Kartais klientai „pasipiktina“, kad bankas užblokavo kortelę prieš tai nieko nepranešęs. Tačiau taip įvyksta tik dėl to, kad susidarius tokiai situacijai brangi kiekviena sekundė. Jeigu staigiai nepavyksta susisiekti su klientu, geriau blokuoti kortelę ar atsiskaitymą internetu, negu tai padaryti per vėlai, kai galimi sukčiai jau pasinaudojo sąskaitoje esamais pinigais. Žinoma, paaiškėjus, kad pavojus buvo netikras, kortelė iškart atblokuojama. O pavojui pasitvirtinus, bankas pasirūpina, kad klientas kuo greičiau gautų naują kortelę“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Tokie atvejai dažniausiai susiję su anksčiau pirkėjų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų.
„Visada primename, kad pirkdami interneto parduotuvėse ir tam naudodami korteles, klientai įsitikintų, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau jais neteisėtai pasinaudoti. Tad susiviliojęs neįtikėtinai mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjas rizikuoja ne tik nusipirkti menkavertę prekę ar apskritai jos negauti, bet tokiu būdu gali prarasti pinigus. Savo banko mokėjimo kortelės duomenis sukčiams atskleidęs žmogus taip pat rizikuoja prarasti ir visas kortelės sąskaitoje turėtas lėšas“, – sako M. Zalatorius.
Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti kortele atliktų operacijų išrašą interneto banke. Pastebėjus neteisėtas operacijas, rekomenduojama skubiai kreiptis į banką, išdavusį kortelę.
Kilus įtarimų, kad kortelės duomenys galėjo patekti sukčiams, būtina nedelsiant apie tai pranešti savo bankui.
Klientai taip pat gali užsisakyti SMS žinutes (automatinius pranešimus SMS žinutėmis) iš banko: tokiu atveju klientas visada gaus žinutę, kai tik iš jo sąskaitos bus nurašyti pinigai, ir galės stebėti, ar tarp jų nepasitaikė neteisėta ar neįprasta finansinė operacija. Taip pat galima nustatyti automatinius mobiliųjų programėlių pranešimus (push notifications), kurie gaunami į išmanųjį telefoną, jei nuo sąskaitos nurašomi arba į ją gaunami pinigai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...