Kodekso pataisos padėtų spręsti balkonų, lodžijų ar terasų remonto bėdas

Civiliniame kodekse siūloma patikslinti butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje reglamentavimą.

Siūloma įteisinti, kad jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), mechaninė ar kita įranga (liftai), yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.

Tai numatančią Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pataisą įregistravę Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Kazys Starkevičius ir Dainius Kreivys sako, kad šiuo projektu siekiama socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo.

„Projektų rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su pastato administravimu, bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra, butų ir patalpų savininkų teisių pažeidimu. Kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus, mechaninę ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti“, - sako projektą parengę Seimo nariai.

Jie taip pat įregistravo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriose taip pat siūloma patikslinti ir apibrėžti bendrųjų pastato konstrukcijų ir pastato fasado atskirų architektūros elementų bendrųjų konstrukcijų sąvokas.

Projektų autoriai tikisi, kad priėmus Civilinio kodekso ir įstatymo pataisas pagerėtų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų kaimyniniai santykiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikrai,

Tikrai, portretas
Problema ne problema,bet nėra noro mokėti už kitą namo gyventoja,kuris gyvena kitų bendraturčių sąskaita.Pvz. mūsų name gyvena tokia ponia Z.,kuri net 16 metų buvo Registrų centre neregistravusi savo papildomo ploto palėpėje,kas sudarė beveik 70kv.m.Tik atsitiktinai sužinojome,kad daug metų už remonto darbus buvo mokama ir už ponią Z.Kai kreipėmės į namo administratorių tai suma už remonto darbus buvo perskaiciuota ir sugrąžinta gyventojams, žinoma,ne už visus, kurie buvo daromi,bet net du mėnesius nereikėjo mokėti už komunalines paslaugas.Zinoma,poniai Z.tai labai nepatiko,mums taip pat, kadangi daug metų buvome apgaudinejami.

Problema,

Problema, portretas
Atrodo,kas čia tokio,jei name yra gyventojų, kurie yra pasigerine gyvenimo sąlygas, įsirengę gyvenamąsias patalpas palėpėje.Viskas būtų gerai,jei jos būtų įregistruotos Registrų centre,deja ne visi gyventojai yra sąžiningi ir dešimtmečius neiregistruoja šio papildomo ploto.Blogis yra tame,kai name atliekami brangiai kainuojantys darbai, darbų kaina yra dalinama iš naudingo gyvenamo namo ploto ir už 1kv.m.tenka mokėti daugiau, taigi, už papildomą plotą,kuriuo naudojasi gyventojas,apmoka visi kiti namo gyventojai. Valstybei taip pat daroma didelė žala, nes nesumokami mokesčiai,o jie kaip žinia,priklauso nuo uzimamo ploto.

Reziume:

Reziume: portretas
Gyventojai turi ruošti pinigines.Ir nemažai prikimštas.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių