- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nėra organizacijų, kuriose vidaus komunikacija nuolat vyktų skandžiai, sako verslo konsultacijų ir mokymų kompanijos „OVC Consulting“ vyr. konsultantė Mirolanda Trakumaitė. Bendrovės „TMD partners“ konsultantas Deividas Rafanavičius, savo ruožtu, pažymi, kad, jei tarp darbuotojų ir vadovo nėra pasitikėjimo bei atvirumo, priemonės, skirtos aptarti darbo rezultatus ir tikslus, nebus veiksmingos.
„Praktiškai nėra organizacijų, kuriose vidinė komunikacija nuolat vyktų sklandžiai. Didelės organizacijos, kuriose visi komunikacijos procesai yra aprašyti, susiduria su biurokratizmo arba ilgai trunkančio „popierių siuntinėjimo ir derinimo“ pavojumi. Be to, didelėse organizacijose yra daug hierarchijos lygių, todėl komunikacija „žemyn“ vyksta per tarpininkus – įvairių lygių vadovus – ir, kol pasiekia žemiausią eilinių darbuotojų lygį, gali išsikraipyti.
Tuo metu eiliniai darbuotojai didelėse organizacijose dažnai yra nepatenkinti visomis komunikacijos „aukštyn“ formomis – apklausomis, pasiūlymų ar nusiskundimų pateikimo programomis“, – kalba M. Trakumaitė.
Kas trikdo komunikaciją?
Anot D. Rafanavičiaus, kad ir kokio dydžio būtų organizacija, kai periodiškai vyksta susirinkimai, vidiniai santykiai ir komunikacija būna geresni.
„Kai kurie žmonės mano, kad gera komunikacija yra tuomet, kai išpildomas jų lūkestis išgirsti informaciją. Tačiau efektyvi komunikacija turi du veikėjus. Sakyti pastabas, pateikti informaciją yra tik pusė darbo. Kita pusė darbo – užduoti klausimus.
Taip pat reikia priimti tą faktą, kad esame skirtingi. Nors didžioji dalis žmonių tai žino, jie galvoja esantys normalūs ir reikalus su kitais žmonėmis sprendžia taip, kaip jiems priimtina. Informaciją perduoda taip, kaip jiems atrodo svarbu ir suprantama, bet kitam žmogui nebūtinai taip yra aišku ir patogu. Tai kartais taip pat sukelia komunikacijos trikdžius“, – aiškina D. Rafanavičius.
Didelę įtaką komunikacijai daro išankstinis nusistatymas, kai tenka spręsti klausimus dėl ateities projektų, įvykių organizacijoje. Be to, kaip pastebi pašnekovas, kuo daugiau skirtingų padalinių yra organizacijoje, kuo labiau skiriasi žmonių išsilavinimas, mentalitetas, veiklos pobūdis, tuo labiau tokioms organizacijoms būdingi vidaus komunikacijos trikdžiai.
Savo ruožtu M. Trakumaitė pažymi, kad, kai organizacijoje mažiau bendraujama tiesiogiai, susitinkant „akis į akį“, yra sunkiau užsitikrinti tarpusavio supratimą, didėja psichologinis atstumas tarp darbuotojų, atsiranda daugiau galimybių subjektyviai traktuoti informaciją.
„Tai pasakytina tiek apie komunikaciją tarp skirtingų hierarchijos lygių, tiek tarp to paties lygio darbuotojų.
Kalbant apie informaciją, gaunamą naudojantis informacinėmis technologijomis, pirmiausia norisi paminėti elektroninius laiškus. Gausėjant informacijos, gaunamos elektroniniu paštu, daug darbo laiko tenka skirti pašto tikrinimui, laiškų skaitymui, atsakymų rašymui, todėl kai kuriose organizacijose tai tampa problema“, – kalba pašnekovė.
Rutinos pavojus
Nemaža dalis Lietuvos organizacijų yra įsidiegusios veiklos valdymo sistemas, kurių esmė – užtikrinti, kad organizacija dirbtų efektyviai ir pasiektų išsikeltus tikslus. Vienas svarbiausių veiklos valdymo sistemos aspektų – bent kartą per metus vykstantys darbuotojų ir jų tiesioginių vadovų pokalbiai, pažymi M. Trakumaitė.
„Pokalbių metu yra aptariami ir įvertinami pasiekti rezultatai, sutariami konkretūs veiklos tikslai, suderinama, ko ir kokiu būdu darbuotojas turėtų mokytis. Tai tarsi formalioji pokalbio pusė, kuria jis neturėtų apsiriboti. Mažiau formali, dažniausiai niekur nefiksuojama, bet labai reikšminga pokalbio dalis yra skiriama lūkesčių išsiaiškinimui, suderinimui ir valdymui.
Pokalbis gali padėti darbuotojui pasijausti svarbiam, reikalingam, vertinamam. O tai motyvuoja. Tačiau norint, kad metiniai pokalbiai būtų efektyvūs, svarbu, kad visi organizacijos darbuotojai žinotų, kas yra veiklos valdymo sistema, kokios yra jos sudedamosios dalys, kaip pasiruošti veiklos pokalbiui. Jei to nebus, pokalbiai virs formalia varginančia rutina“, – sako pašnekovė.
D. Rafanavičius taip pat neabejoja, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos tik tuomet, kai abi pusės supranta jų prasmę, o pasitikėjimo lygis tarp pokalbio dalyvių yra aukštas.
„Tai, kad organizacijose vyksta metiniai pokalbiai, dar nereiškia, kad jie yra veiksmingi ir duos reikiamus rezultatus, padės didinti darbuotojų motyvaciją, jų ir įmonės efektyvumą. Metiniai pokalbiai yra vertingi ir rezultatyvūs, jei jie yra kokybiški.
Pokalbis turi prasmę, kai abi pusės suvokia pokalbio vertę, gali kalbėti atvirai, pasitikėti. Jei santykis, pasitikėjimo lygis tarp pokalbio dalyvių yra prastas, atvirumo lygis žemas, tuomet pokalbio rezultatai yra ne tokie, kokie galėtų būti“, – aiškina D. Rafanavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...