Klaipėdos uoste – pinigų detektyvas | KaunoDiena.lt

Klaipėdos uoste – pinigų detektyvas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Klaipėdos uosto kompanijų "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" ir "Ketonas" veiklą tiria uostamiesčio teisėsaugininkai. Sudėtingą pinigų judėjimo schemą narpliojantys pareigūnai ėmėsi tyrimo, įtardami, jog sunkiai įtikimais verslo sandoriais buvo mėginama išvengti mokesčių.

Tyrime – įdomūs faktai

Uostamiesčio Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, rinkdami tyrimui medžiagą, turėjo ne kartą iš nuostabos pakelti į viršų antakius – stambių įmonių savininkai uosto kompanijų milijoninius kreditus leido savo sodybų įsigijimui, įspūdingas sumas pervedinėjo savo šeimos narių įmonėms, užsakinėjo metalo krovinius iš Rusijos, nors ir žinojo apie šiai šaliai taikomus Europos Komisijos nustatytus mokestinius apribojimus.

Tačiau šioje istorijoje išaiškintas keisčiausias sandoris gali net sukelti šypseną – klaipėdiečių šaldytuvų įmonė užsakė medinių sijų siuntą į karo krečiamą Siriją iš įmonės, kuri esą neturėjo net traktoriaus joms sukrauti.

Visa tai verslininkai vadina normaliais verslo planais ir atmeta bet kokius įtarinėjimus sukčiavimu ir turto iššvaistymu.

Karas dėl vekselių

Šiame tyrime įvardijami ne mažiau spalvingi asmenys.

Į teisėsaugą kreipėsi smulkesnis įmonės "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" (KŠT) akcininkas – Gintautas Asakavičius, kuriam priklauso 42 proc. šios kompanijos akcijų.

Pavasarį šio verslininko pavardė buvo linksniuojama viešumoje, kai jis užsibarikadavo savo namuose ir grasino ginklu.

Tada jis teigė, kad įsiaudrinimo priežastimi tapo konfliktas su verslo partneriu Arvydu Čėsna.

Žinomas verslininkas "Klaipėdos šaldytuvų terminalo" pagrindinio akcijų paketo savininkas A.Čėsna šiuo metu mina teismų slenksčius ne tik dėl ieškinių verslo partneriui G.Asakavičiui, bet ir dėl vekselių, pasirašytų Rolandui Dromantui, pravarde Ilgas.

Ilgas, pasak teisėsaugininkų, buvo siejamas su kauniečio Remigijaus Daškevičiaus grupuote ir neva buvo dešinioji šio 2001 m. nušauto nusikalstamo pasaulio autoriteto ranka.

A.Čėsna yra ne tik dviejų uosto stambių kompanijų KŠT ir "Ketonas" savininkas.

Verslininkas valdo įmonės "Kauno stiklas" akcijų paketą bei yra nekilnojamojo turto projektų Kaune ir Nidoje vystytojas.

A.Čėsna teisme kaltina vekselių gavėją R.Dromantą psichologiniu spaudimu juos pasirašyti.

Pats R.Dromantas esą turi A.Čėsnai pretenzijų dėl kelių milijonų eurų.

Bent vieną milijoną jis esą skolinęs A.Čėsnai  prabangių apartamentų kompleksu virtusiems Nidos poilsio namams "Nidos vilnelė" vystyti. Teisminis ginčas tarp dviejų vyrų dar nėra baigtas.

Turtinės pretenzijos

Dar vienas A.Čėsnos ginčas su verslo partneriais verda Klaipėdoje.

Į teisėsaugą kreipėsi kitas A.Čėsnos verslo partneris – įmonės "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" akcininkas G.Asakavičius.

Apie ypač painias ir įtarimų sukėlusias verslo aplinkybes pamėginus pasiteirauti paties A.Čėsnos, verslininkas iš pradžių telefonu guodėsi, jog niekas iš žiniasklaidos atstovų nenori išgirsti jo versijų, tačiau, išsiuntus klausimus raštu, atsisakė konkrečiai komentuoti situaciją dviejose jo valdomose uosto įmonėse, aiškindamas, jog negali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų.

"O dėl G.Asakavičiaus pretenzijų man asmeniškai ir susijusioms įmonėms, galiu tik pažymėti, kad laikau jas nepagrįstomis. Savo teises ir tesėtus interesus ginu teisinėmis priemonėmis. Turiu pagrindą manyti, kad, išnagrinėjus G.Asakavičiaus keliamas pretenzijas ir reikalavimus atitinkamose valstybinėse institucijose, jos turėtų būti įvertintos kaip nepagrįstos ir atmestos. Kita vertus, galiu paminėti, kad "Klaipėdos šaldytuvų terminalas" turi pretenzijų ir turtinių reikalavimų G.Asakavičiui. Jie yra ir toliau bus sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jų komentuoti viešai išsamiau taip pat negaliu, kad būtų užtikrintas atitinkamų teisinių procesų objektyvus ir tinkamas vykdymas", – atsakyme redakcijai rašė A.Čėsna.

Nesumokėjo mokesčių valstybei?

Nors verslininkas redakcijai atsiųstame rašte iš anksto įtarinėjo žurnalistus šališkumu ir neva G.Asakavičiaus interesų gynimu, tačiau ikiteisminio tyrimo įmonėse KŠT ir "Ketonas" esmė – išsiaiškinti ne verslininkų vidinių kovų peripetijas, bet tai, ar įtarimus sukėlusiomis piniginėms operacijomis nebuvo mėginta išvengti prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokesčius.

O operacijų būta itin keistų.

Tiesa, dvi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės skirtingais nutarimais buvo priėmusios tą patį sprendimą – ikiteisminius tyrimus nutraukė.

Vis dėlto spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys neskundžiamoje nutartyje nurodė baudžiamąjį tyrimą atnaujinti, o jame minimas detales itin nuodugniai ištirti.

"Bendrovei buvo panaikinta prievolė į valstybės biudžetą sumokėti PVM mokestį ar sumokėti šio mokesčio mažiau, nei priklauso. Tokiais veiksmais bendrovė galėjo siekti išvengti prievolės į valstybės biudžetą sumokėti ir kitą – pelno mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad viena įmonė negrąžino bendrovei KŠT 180 tūkst. litų, pervestų už tariamą medinių stulpų pirkimą, o kita įmonė nepateikė stulpų, darytina išvada, kad taip veikdama bendrovė neteisėtai panaikino prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 12 863 eurus PVM ir 9 188 eurus pelno mokesčio. Pagal teismų praktiką tokios veikos kvalifikuojamos, kaip turtinės prievolės panaikinimas apgaule. Prokurorių nutarimuose šios aplinkybės liko neįvertintos, nors pagal Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatas prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi pareigą atskleisti visas nusikalstamas veikas", – nutartyje pažymi teisėjas D.Jocys.

Teisėjas taip pat pažymi, jog verta kruopščiai įvertinti, "kokius vaidmenis šiose schemose atliko patys įmonių vadovai".

Akcijos – vienose rankose

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl sukčiavimo ir turto iššvaistymo, tačiau panašu, kad teisėsaugininkams gali tekti praplėsti jo ribas.

O štai jų minimi faktai – itin intriguojantys.

Apygardos teismas akcentuoja, jog ankstesniuose procesiniuose sprendimuose net nebuvo vertinta svarbi tyrimui aplinkybė, o būtent tai, kad KŠT, kurios pagrindinis akcininkas ir savininkas buvo A.Čėsna, valdantis 57,89 proc. akcijų, sudarė ginčijamus medienos stulpų, metalo pirkimo ir pardavimo sandorius bei pinigų paskolų sutartis su bendrovėmis, kuriose jis pats taip pat buvo pagrindinis akcininkas – įmonėse "Victoria Wood", "Irilit" ir "Ketonas" A.Čėsna valdė po 100 proc. akcijų.

Tyrime minimoje dar vienoje įmonėje "Lemesta" verslininkas valdo 50 proc. akcijų.

"Taip pat nevertinta aplinkybė, jog A.Čėsnai, kaip minėtų bendrovių savininkui, negalėjo būti nežinoma faktinė jo valdomų įmonių turtinė padėtis", – pažymi teisėjas D.Jocys.

Užsakymai – žento įmonei

Teisėsaugininkus domina tai, kas vyko tuo metu, kai KŠT vadovavo direktorius Liudas Narvilas.

Apklausose buvęs kompanijos vadovas pažymėjo, jog faktinis įmonės vadovas iš tiesų buvo A.Čėsna ir visus finansinius sprendimus jis priiminėjo pats. Jis, o ne direktorius turėjo ir prieigas prie šios įmonės bankų sąskaitų.

Buvęs įmonės direktorius tyrėjams paliudijo, jog jį patį nustebino vieną dieną išgirstas nurodymas užsakyti medinių sijų iš A.Čėsnos bendrovės "Victoria Wood".

Šaldytuvų įmonei – mediena

L.Narvilas tikino niekada apie "Victoria Wood" anksčiau negirdėjęs. Pats šaldytuvų terminalas užsiima visiškai kita veikla – greitai gendančių produktų saugojimu, o ne medienos gaminių tiekimu į užsienį. Konkrečiau – į Siriją, kaip buvo paaiškinta.

Paaiškėjo, jog įmonei "Victoria Wood", kuriai vadovavo A.Čėsnos žentas Audrius Žukas, buvo patikėtas beveik 258 tūkst. eurų vertės užsakymas.

A.Žukas kartą per savaitę išrašinėjo sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, o iš KŠT sąskaitos buvo atliekami pavedimai.

"Tokie mokėjimai buvo daromi beveik kas savaitę, tris mėnesius, nors nė karto nebuvo patiektas nė vienas rąstas. Tokiu būdu buvo pervestos beveik visos laisvos bendrovės KŠT lėšos – 890 537 litai (257 917 eurų), o toks veikimas neturi nieko bendra nei su įprasta verslo praktika, nei su bendrovės komerciniais interesais", – teismo nutartyje užfiksavo teisėjas D.Jocys.

Kaltas traktorius

Tai ne vienintelė aplinkybė, sukėlusi nuostabą.

Šiuo metu jau bankrutavusios įmonės "Victoria Wood" vadovas tyrėjams vėliau aiškino, jog medinių stulpų užsakymo įmonė negalėjo įvykdyti vien dėl to, kad įmonė esą neteko vienintelio įmonės traktoriaus.

Nors prokurorėms, nagrinėjusioms Klaipėdos uosto įmonės ir Sirijos verslo ryšius, klausimų nekilo, jų kilo teisėjui D.Jociui.

"Tyrimo metu nebuvo renkami duomenys nei kam stulpai turėjo būti parduoti, nei už kokią kainą, nei kokią ekonominę naudą bendrovė iš to planavo gauti", – pastebėta nutartyje.

Tiesa, įmonė "Victoria Wood" vėliau pinigus ėmė pervedinėti atgal į KŠT sąskaitą, tačiau taip ir liko nesugrąžinusi 25 proc. pervestų lėšų – 180 tūkst. litų (per 52 tūkst. eurų).

Pervedimai – dukros įmonei

Klausimų teisėsaugininkams turėtų kilti ir dėl kitų pinigų pervedimų iš KŠT sąskaitų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mrr

mrr portretas
Čėsna yra čėsnas.

Lionka

Lionka portretas
Cia kuris geras ,saziningas?tas kur valstybe nurengineja?ar tas kuris su sodybom,butais ar grynaisiais aferas suka?mes apie ta pati zmogysta galvojam

Apvemta teisėtvarka

Apvemta teisėtvarka portretas
Dar mat kelia algas prokurorams? Kad tylėtų?
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių