Klaipėdos uostas po padidinimo stiklu

Politinio projekto fiasko

Klaipėdos uostu Rusijoje domisi ne vien šios šalies politikos analitikai, bet ir transportininkai. Ir tai yra suprantama. Smalsumo sukelia tai, kad pastaruosius kelis metus Klaipėdos uostas pasiekė rekordinių aukštumų. Jis tapo vienvaldžiu lyderiu tarp rytinės Baltijos šalių uostu. Ir ketvirtu uostu visame Baltijos jūros regione po trijų Rusijos gigantų Ust Lugos, Primorsko ir Sankt Peterburgo.

Rusija gali paveikti Latvijos Rygos ir Ventspilio uostus nei Estijos Talino uostą, nes per juos kraunama daug rusiškų krovinių. Bet padaryti ką nors Klaipėdos uostui ji yra nepajėgi, nes rusiškų krovinių jame beveik neliko.

Į Rusijos uostus bandyta pervilioti iš Klaipėdos baltarusiškus krovinius, pirmiausia naftos produktus. Tačiau Sankt Peterburge vykusioje tarptautinėje diskusijoje „Pribaltika ir Baltarusija tranzitiniuose ryšiuose tarp ES, Eurazijos ir Kinijos“ pripažinta, kad Baltarusijos krovinių pritraukimas į Rusijos uostus patyrė fiasko, nes tai buvo ne ekonominis, o politinis projektas.

Stebi konkurenciją tarp uostų

Tame minėtame tarptautiniame forume iškeltos ir tokios mintys į kurias turėtų įsiklausyti Lietuvos valdžia.

Tai ir yra tai, ką galima vadinti Lietuvos ir Klaipėdos uosto apžiūrėjimu per „padidinimo stiklą“. Rusijos transporto analitikas Sankt Peterburgo analitikų biuro „Dorn“ atstovas Andrejus Karpovas nurodo, kad Rusija ypač įdėmiai turi sekti dėl Baltarusijos atominės elektrinės kylančią įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir Latvijos uostų bandymus pervilioti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos uosto.

Iš esmės kalbama apie tai, ką kalba ir Klaipėdos uosto atstovai, dažnai akcentuodami, kad tai – „ne spaudai“.

Klaipėdos uoste labiau nei bet kur kitur yra suprantama, kad Lietuvai su Baltarusija reikia palaikyti gerus kaimyniškus santykius. 

A.Karpovas taip pat akcentavo, kad Rusija turi sekti ir tai, kaip Klaipėdos uoste vystosi konteinerinis HUB-as, kuris turi būti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale.

Rusijoje išskiriami ir konteineriniai traukiniai – „Zubr“ – Latvijoje ir „Vikingas“ – Lietuvoje.

Siūloma atkreipti dėmesį ir į europinės vėžės geležinkelio liniją „Rail Baltic“, kuri ateityje sujungs Suomiją, rytinės Baltijos šalis ir Lenkiją.

Kreips dėmesį į konteinerius

Nepavykus Rusijoje per savus uostus nukreipti baltarusiškų krovinių ir tuo pačiu atimti juos iš Klaipėdos uosto, prabilta apie naujus tikslus. Rusijoje bus stengiamasi visais įmanomais būdais „išmušti“ iš Klaipėdos ir kitų rytinės Baltijos uostų krovinius, kurie keliauja konteineriais.

Kaip teigė A.Karpovas, „Sankt Peterburgas privalo parengti konteinerių tranzito programą, kurios pagrindinis tikslas būtų pritraukti ne tik Kinijos krovinius, bet ir išvesti krovinius iš Baltijos šalių uostų“. Įdomu tai, kad A.Karpovas nesiūlė „džiovinti“ rytinės Baltijos uostus atimant iš jų Baltarusijos eksportą. Tai suprantama, nes gabento Baltarusijai savo krovinius per Rusiją yra laikoma užduotimi „iš fantastikos srities“.

Kai kurie ekspertai mano, kad „iš fantastikos srities“ yra perimti iš Baltijos šalių ir konteinerius, bet vis tiek Rusija ją, kaip manoma, turėtų tą daryti.

Bandydama „išvesti konteinerius“ iš kitų Baltijos šalių uostų Rusija laiko, kad pernelyg daug prekių į ją keliauja konteineriais ir per Suomiją. Taip yra todėl, kad gabenti brangius konteinerius per Rusijos uostus buvo baiminamasi dėl juose esančios korupcijos, prekių nusavinimo. Ar šiuo metu dėl to kas nors pasikeitė sunku pasakyti? Bet Rusijoje iš tiesų buvo laikotarpis, kai brangūs kroviniai jos uostų vengė.