- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis.
Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.
„Parduodamų butų pasiūla pajūryje auga kaip ir kituose didžiuose Lietuvos miestuose. Čia sparčiai įgyvendinami nauji projektai. Pavyzdžiui, Palangoje daugėja naujų butų arčiau centro, kuriuos pirkėjai gali įsigyti investicijai, t.y. išnuomoti arba juose apsistoti šiltuoju metų laiku“, – teigė Ieva Basokė, projekto vadovė.
Klaipėdoje, priešingai, dažniau ieškoma didesnio ploto būsto nuolatiniam gyvenimui, kuriame būtų galima įsikurti su šeima. Pastebima, kad didžiausia pasiūla ir perkamumas šiuose miestuose prasideda kovo ir balandžio mėnesiais. Skelbimų portalo duomenimis, kovo mėnesį uostamiestyje buvo parduodama daugiau nei 2 tūkst. butų, Palangoje – daugiau nei 460.
Klaipėdoje – nuolatiniam gyvenimui, Palangoje – investicijai
Remigijaus Pupšio, nekilnojamojo turto agentūros „Vakarų NT“ vadovo, teigimu, Klaipėdoje vieni iš pagrindinių pirkėjų yra 27-30 m. amžiaus jaunos poros. Jos dažniausiai domisi 2-3 kambarių butais.
„Normalu, jog pabaigę studijas, o vėliau pragyvenę 3 ar 4 metus nuomojamame bute, žmonės, dažniausiai jaunos poros, nusprendžia imti paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Tiesa, yra ir kita pirkėjų kategorija. Tai vyresnio amžiaus šeimos su vaikais, kurios domisi šiek tiek brangesniais, erdvesniais ir naujesniais – iki 10 metų senumo – butais“, – teigė R. Pupšys.
Palangoje pagrindiniai būsto pirkėjai, skirtingai nei Klaipėdoje, yra kiek vyresnio amžiaus. Tai 40 metų perkopę ir santaupų turintys gyventojai, kurie butus įsigyja kaip investiciją. Tokie butai sudaro 70-75 proc. Palangoje parduodamo būsto. Likusi parduodamo būsto dalis – jaunos šeimos, kurios siekia Palangoje įsikurti ilgesniam laikotarpiui.
Palangoje ieško su autonominiu šildymu
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, norint Klaipėdoje įsigyti senos statybos apie 70 kv. m butą, reikėtų turėti 65-70 tūkst. eurų, o naujesnės, po 2000 metų statyti butai kainuos apie 90-100 tūkst. eurų.
Daugiausiai parduodamų butų skelbimų Vakarų Lietuvoje siūlančio Domoplius.lt duomenimis, 2 kambarių (50 kv. m) butą Klaipėdoje naujos statybos daugiabutyje galima įsigyti už 52 tūkst. Eur, tačiau toks butas, tikėtina, bus toliau nuo centro. Ten kainos siekia 118 tūkst. eurų.
Vidutinės klasės 2 kambarių butas, Palangos centre, ne prie jūros, kainuotų apie 65-75 tūkst. eurų. „Vienas iš pagrindinių kriterijų – būstas su autonominiu šildymu. Palangoje populiariausi yra 2 kambarių butai, su vieta automobiliui, balkonu“, – teigė atstovas.
Brangiausi butai – iki 750 tūkst. eurų
Šiuo metu brangiausiai parduodamas pilnai įrengtas butas Klaipėdoje yra centre, Naujojo Sodo gatvėje. Šis 4 kambarių 220 kv. m butas parduodamas už 750 tūkst. Eur. Jo kvadratinio metro kaina – daugiau nei 3409 eurai.
Skelbime nurodoma, kad butas yra 2009 m. pastatytame name, 19 aukšte iš 20, o pro langus atsiveria Kuršių marių panorama. Bute yra 3 balkonai ir išskirtinio dizaino baldai.
Palangoje brangiausiai parduodamas įrengtas butas su baldais kainuoja mažiau – 389 tūkst. Eur. Tai Birutės alėjoje prieš penkerius metus pastatytame daugiabutyje esantis 3 kambarių butas.
Jo plotas – 79 kv. m., o vieno kvadrato kaina – 4900 eurų. Skelbime nurodoma, kad apartamentai parduodami su visais baldais ir buitine technika. Minima apie modernų dizainą, dujinį šildymą, du miegamuosius, terasą ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...