Kitąmet padidinus lėšas keliams, kelininkai daugiau darbų nesitiki

Anot jų, dėl brangstančių medžiagų ir bendros infliacijos darbų apimtys bus tokios pat ar net mažesnės.

„Džiaugtis darbų kiekiu, kad jis didės, tikrai neverta, geriausiu atveju išliks taip pat arba net mažiau, nes bitumas šįmet pabrango 40 procentų. Tiek jis pabrango šiemet, o kokia jo kaina bus kitąmet, nežinome“, – BNS sakė „Eurovia Lietuvos“ vadovas Stanislovas Kablys.

Jis pridūrė, kad dalis iš 60 mln. eurų padidėjusio biudžeto keliams kitąmet bus mažesnis ir dėl infliacijos.

„Bendras darbų kiekis priklausys nuo to, kaip bus paskirstytas biudžetas keliams: kiek pinigų bus skirta darbams, kiek eksploatacijai, tas irgi dar gali turėti įtakos, ar darbų daugės, ar mažės“, - sakė „Eurovia Lietuvos“ vadovas.

Jo teigimu, kitąmet keliams skiriama suma bus didesnė nei prieš krizę, tačiau bendrovės už juos galės padaryti gerokai mažiau darbų, nes statybinių medžiagų kainos nuo krizės gerokai išaugo.

Bendras darbų kiekis priklausys nuo to, kaip bus paskirstytas biudžetas keliams: kiek pinigų bus skirta darbams, kiek eksploatacijai, tas irgi dar gali turėti įtakos, ar darbų daugės, ar mažės.

Panašios nuomonės yra ir „Fegdos“ vadovas Žydrius Baublys.

„Darbų apimtys liks šių metų dydžio, nes užsienyje ir Lietuvoje medžiagų kainos kyla. Pavyzdžiui, šįmet bitumas pabrango, pabrango skaldos, darbo užmokestis didėjo, todėl pagrindiniam užsakovui Kelių direkcijai siūlysime didesnius įkainius. Iš didesnio kiekio pinigų bus galima padaryti tiek pat darbų, kaip šįmet“, - sakė jis.

Jo teigimu, šįmet „Fegda“ tikisi tokių pat darbų apimčių, kaip ir pernai.

„Kadangi „Kelių direkcija“ vėlavo paskelbti konkursus, turėjome darbų ieškoti pas privačius užsakovus arba savivaldybėse, kur darbai šiek tiek kitokio pobūdžio. Prie jų reikia prisitaikyti arba važiuoti gerokai toliau, negu mes įpratę, todėl apyvarta liko tokia pat, bet pelningumas sumažėjo“, - aiškino Ž. Baublys.

Bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius atkreipė dėmesį, kad kelių priežiūrai skiriamos lėšos tenka ne vien kelių kokybei gerinti.

„Pastaruoju metu nemaža dalis lėšų skiriama elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimui, taip pat eismo saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, elektroniniams kelio ženklams, apšvietimui, išmaniųjų perėjų bei sektorinių greičio matuoklių įrengimui ir t.t.“, - BNS kalbėjo A. Rusevičius.

Anot jo, nors akcizo surinkimas auga, nedidinat keliams skiriamos akcizo dalies atskaitymų – jie sumažinti iki 48 proc. – kelių būklė Lietuvoje negerės.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę pranešė, kad keliams kitąmet bus skirta 578 mln. eurų (beveik 60 mln. eurų daugiau nei šiemet) ir pirmą kartą viršys prieškrizinį lygį. Anot jo, 2009 metais ES ir valstybės lėšos keliams siekė 524 mln. eurų, šiemet jos priartėjo prie šios sumos – 517 mln. eurų.

Į Kelių programą lėšos pervedamos iš kuro akcizų, kelių mokesčių, įmokų už transporto priemonių registravimą, iš sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų. Nuo šių metų į programą pervedama 48 proc. surenkamų degalų akcizų (anksčiau – 65 proc.).

Pernai keičiant Kelių programos finansavimo tvarką, 17 punktų sumažinant akcizo pajamų dalį, valdantieji teigė, kad kelių finansavimas šiemet šiek tiek išaugs, nes didėja akcizo tarifas, o opozicija tikino, kad sumenks, mažėjant ES paramai.