- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi, tačiau kitąmet Lietuvos ir visos Europos verslo laukia nauji iššūkiai, susiję su besitęsiančia migracijos krize ir augančiu politiniu nestabilumu. Populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti protekcionizmo apraiškas, mažėjantį Europos patrauklumą investicijoms, stabdyti teisėkūros procesus, ekonominį augimą bei prekybos plėtrą.
Tomas Vasilevskis, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas BUSINESSEUROPE, vardina su Europos politiniu ir geopolitiniu klimatu susijusias aplinkybes, kurios kitąmet neišvengiamai reikš ir verslo klimato „atšilimą“ ar „atšalimą“: „Rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, „Brexit“ derybų proceso pradžia, naujosios JAV prezidento administracijos politika, Kinijos reakcija į rinkos ekonomikos statuso nesuteikimą, Rusijos veiksmai ir sankcijų režimo tęstinumas, imigracijos bangos į ES – visa tai darys milžinišką poveikį europinei teisėkūrai, prekybos sąlygoms ES ir globalioje rinkoje, taip pat įmonių sprendimams dėl investicijų“.
Viena rimčiausių rizikų – populistinių jėgų stiprėjimas ES sostinėse, kuri, pasak T. Vasilevskio, gali reikšti protekcionizmo apraiškas, naujas kliūtis vidaus rinkoje prekių ir paslaugų judėjimui, būtinų reformų „užšaldymą“, teisinio, reguliacinio ar politinio stabilumo silpnėjimą. Tai gali lemti ir dar didesnę nežinomybę dėl tarptautinės prekybos sąlygų ES eksportuotojams, atsiliepti santykiams su Kinija, Kanada, JAV.
„Šių globalių iššūkių kontekste ES sieks spręsti migracijos problemas, koncentruosis į išorinių sienų apsaugą, ekonominę ir socialinę plėtrą, prekybos politiką, Strateginio investicijų fondo veiklos pratęsimą, jaunimo užimtumo didinimą, ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą. Lietuvos verslas taip pat turi būti tinkamai pasiruošęs reaguoti į kylančius iššūkius“, – teigia LPK atstovas.
Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi: augo dėmesys energijai imlių pramonės šakų anglies dvideginio emisijų reguliavimui, siekta eliminuoti kliūtis paslaugų teikimui ES vidaus rinkoje, reformuojamos prekybos apsaugos priemonės, tačiau daugelis svarbių su ES teisėkūra susijusių sprendimų nusikelia į ateinančius metus.
„Šiemet intensyviai vykusios derybos dėl laisvos prekybos sutarčių su JAV ir Kanada baigėsi skirtingai: kitąmet laukia sutarties su Kanada ratifikavimas Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose. Norėtųsi tikėtis, kad, pasikeitus JAV administracijai, laisvos prekybos susitarimo procesas judės teigiama kryptimi ir su šia šalimi. Abu šie susitarimai ženkliai pagerintų sąlygas Lietuvos eksportuotojams“, – sako T. Vasilevskis.
Kitąmet laukiama sprendimų dėl Kinijos rinkos ekonomikos statuso ir ES prekybos apsaugos priemonių (antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių). Lietuvos verslas drauge su ES šalių pramonininkų koalicija reikalavo užtikrinti veiksmingas priemones, garantuojančias sąžiningumą prekyboje, ir griežtą požiūrį į importą iš šalių su dideliais rinkos iškraipymais.
2016 metais didelį galvos skausmą Lietuvos vežėjams kėlė kliūtys kelių transporto vidaus rinkoje: senosios ES narės – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Belgija – įvedė naujus reikalavimus kelių transporto sektoriui, kas užkrovė milžinišką administracinę naštą Lietuvos vežėjams ir apsunkino transporto paslaugų teikimą ES bendrojoje rinkoje. LPK ir Lietuvos verslas prisidėjo, kad Europos Komisija imtųsi priemonių prieš atskirų valstybių kuriamas kliūtis, kuriomis siekiama protekcionistinių, nacionalinių rinkų apsaugos tikslų.
Dėl spartaus technologinio progreso ir aršios konkurencijos globaliose rinkose, ES šalių verslas skiria vis daugiau dėmesio skaitmeninei pramonės transformacijai. Lietuvos pramonės įmonės aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, ruošiasi pritaikyti kitų šalių patirtį šioje srityje ir kitąmet planuoja su valstybės institucijomis sukurti nacionalinę platformą „Pramonė 4.0“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...