- Mindaugas Aušra, LRT radijo „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrų ir moterų kirpimas – visiškai skirtingos paslaugos, todėl ir kainos už šias paslaugas negali būti vienodos, LRT RADIJUI sako Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė. Anot jos, kirpyklos gali iš kainoraščių panaikinti eilutes „moterų kirpimas“ ir „vyrų kirpimas“ arba paslaugas skirstyti pagal plaukų ilgi, bet skirtingos kainos išliks.
Lygių galimybių kontrolierė, vykdydama akciją „Kaina neturi lyties“ reikalauja grožių salonų keisti kainodarą, kad mažiausia paslaugos kaina vyrams ir moterims nesiskirtų.
– Ar pritariate idėjai, kad vyrų ir moterų kirpimas turėtų kainuoti vienodai?
– Vien fiziologiškai mes esame skirtingi. Kainos turbūt bet kokiu atveju turėtų skirtis visiems vien dėl to, kad paslaugos yra visiškai nevienodos. Vyriškas kirpimas yra išties sudėtingas.
Kaip žinia, dabar Lietuvoje yra didžioji, smagioji barzdaskučių banga – vyrai eina į barzdaskučių salonus kirptis, tvarkytis barzdų, tvarkyti savo išvaizdos. Tai užima labai daug laiko, reikalauja labai daug įgūdžių iš to, kas suteikia paslaugas. Ko gero, Lietuvoje meistrai pradėjo vertinti savo darbą – kiek jie dirbo, tiek ir paprasto už paslaugas.
Moterų kirpimas, dažymas ir visa kita reikalauja didelių žinių, didelių pastangų, kad būtų geras rezultatas, kad suteiktos paslaugos rezultatas būtų akivaizdžiai gražus ir reprezentuotų suteiktą paslaugą.
Turbūt tos kainos visame pasaulyje skiriasi. Net nežinau, kodėl dabar pas mus iškilo tokios problemos ir sukėlė tiek audrų. Kalbos apie tų kainų suvienodinimą keistos. Manau, kad kainos neturėtų būti suvienodintos.
Galbūt Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba [siekia], kad neatsirastų tos eilutės „vyriškas kirpimas“ ir „moteriškas kirpimas“. Mes tas eilutes galime panaikinti, bet suvienodinti kainas – vargu.
– Lygių galimybių kontrolierė kalba apie tą minimalią kainą, t. y. patį paprasčiausią vyro kirpimą ir moters plaukų galiukų kirpimą. Ar ir tokiu atveju kainos skiriasi priklausomai nuo to, ar klientas vyras, ar moteris? Ar vis dėlto tas pats paprasčiausias pakirpimas visiems būna vienodas?
– Žmogus visiškai neturi kompetencijos ir supratimo apie tai, kas kalbama. Galiukų pakirpimas ir paprastas vyriškas kirpimas – nieko čia nėra paprasto. Net ir su mašinėle kerpant vyrą paslauga vis tiek turi būti atlikta profesionaliai. Tikrai ten bet kaip niekas nekerpa, nekerpa taip, kaip sugalvojo.
Net neįsivaizduoju, kaip galima suvienodinti kainas ir parašyti lygybės ženklą tarp vyriškos ir moteriškos procedūros, net tarp, kaip jie įvardija, paprastų dalykų.
Tuos pačius galiukus pakirpti... galiukų pakirpimas irgi yra iš tiesų sudėtingas darbas: reikia išplauti galvą, ištiesinti plaukus, galų gale – tuos galiukus reikia lygiai nukirpti. Net neįsivaizduoju, kaip galima suvienodinti kainas ir parašyti lygybės ženklą tarp vyriškos ir moteriškos procedūros, net tarp, kaip jie įvardija, paprastų dalykų. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Kodėl mes nueiname į parduotuvę ir matome, kad yra vyriškos ir moteriškos kojinės? Juk nerašo „kojinės“ ir neieškome skirtumo tarp kojinių. Vis tiek aš niekaip nesuprantu, kodėl dabar reikia suvienodinti tą poziciją. Man tai keisčiausia.
Kalbėkime tada ir apie vaikų kirpimą. Vaikas yra iki 16–18 metų. Paauglys ateina su galva, kurią būtina išplauti, būtina sutvarkyti. Tai negali pasakyti, kad už tai paimsi kaip už paprastą vaikišką kirpimą – du ar penkis eurus. Būna, kad atsiveda mažiuką vaiką, visišką leliuką ir prašo nukirpti tuos kelis plaukučius.
Žinote, čia yra tokia specifika, kainų skirtumai tiesiog atsiranda dėl paslaugos, dėl to, kiek laiko užtrunka ją suteikti, nuo panaudotų medžiagų, galų gale, nuo meistro kvalifikacijos. Visos priemonės kiekvienam kirpėjui kainuoja.
Jeigu reikia, galima padaryti, kad neatsirastų eilutės „moteriškas kirpimas“ ir „vyriškas kirpimas“, kad nebūtų tokios diskriminacijos, bet, jeigu yra nors mažytis noras, kažkoks planas tarp eilučių padaryti vienodas kainas, manau, bus daug nepasitenkinimo. Man jau dabar kolegos rašo ir klausia – gal pradėkime rinkti parašus peticijai, nes niekas nesutiks su šiuo suvienodinimu.
Juk negalime pasakyti, kad minutė kainuoją eurą. Tai keistai atrodytų, sutikite su manimi. O kaip įvardyti tas kainas ir tą skirtumą? Žinote, yra labai daug salonų su skirtingomis kainomis. Galų gale, skiriasi tų salonų kategorijos, patys meistrai nevienodi. Juk Lietuvoje turime ir pasaulinio garso kirpėjų, turinčių pripažinimą. Jie išties ima tokias sumas, kurios jiems atrodo adekvačios už jų darbą.
– Ar šios problemos neišspręstų, sprendimas kainoraštyje nurodyti, kad kirpimas kainuoja „nuo 5 eurų“? Tada jau kirpėjas pritaikytų galutinę kainą.
– Manau, kad tai būtų pats teisingiausias variantas. Manau, daugelis pasinaudojo mano šiuo patarimu, nes ir mūsų salone yra nurodyta – „kirpimas nuo 5 iki 25–35 eurų“ – be jokių įvardijimų, ar tai moteriškas, ar vyriškas, ar dar kažkoks kirpimas.
Iš tikrųjų būna, kad žmonės ateina su tokiais sudėtingai tvarkomais plaukais, kad kartais kirpimui skiri ne valandą, o dvi. Gali būti ir tokios eilutės kainoraštyje: „trumpų plaukų kirpimas“, „pusilgių plaukų kirpimas“... Gali atsirasti tokios eilutės, neįvardijant, ar tai yra vyriškas, ar moteriškas kirpimas. [...]
Mes nuolat turime atlaikyti uraganus. Mūsų asociacija priklauso pasaulinei asociacijų šeimai ir Europos Sąjungos organizacijai, kuri vienija visas asociacijas. Mes ten daug kartų apie tai diskutavome. Visur iškyla šis klausimas dėl diskriminacijos. Bes vis tiek Europos narės yra pasakiusios – tai kiekvienos [šalies] vidaus reikalas. Numesti nutarimą, kad dabar visi turi suvienodinti kainas, nelogiška. Niekas nesakė, kad būtina suvienodinti kainas tarp vyro ir moters.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...