- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius ketverius metus visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose nealkoholinio alaus, vyno, sidro pardavimai smarkiai išaugo, pastebi prekybos tinklų atstovai.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė sako, kad tokių gėrimų vartojimas jau tampa tam tikra kultūra, kuriai esą padaręs įtaką ir griežtėjantis alkoholio reguliavimas, ir sveikatinimo tendencijos. Tuo metu „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia mananti, kad tokių gėrimų pardavimai artimiausiu metu dar augs.
Prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad per pastaruosius ketverius metus nealkoholinio alaus, vyno ir sidro paklausa išaugo dvigubai. Gėrimų, iš kurių buvo pašalintas alkoholis, paklausa 2015 metais augo 17 proc., 2016 metais – 10 proc., šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais – jau 61 proc.
Palyginus tą patį laikotarpį (sausio–rugpjūčio mėnesius) 2014-aisiais ir šiemet, nealkoholinių alaus, vyno ir sidro paklausa išaugo dvigubai, o stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų nuperkama ketvirtadaliu mažiau.
Prekybos tinko „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė G. Bielskytė sako, kad nealkoholinio alaus ir panašių gėrimų šiais metais prekybos tinkle jau parduota daugiau nei 2015 metais.
„Pastebime, kad šių gėrimų pardavimai smarkiai auga. Mes taip pat, matydami, kad pirkėjai domisi šiais gėrimais, plečiame asortimentą, juolab kad ir gamintojai turi vis daugiau ką pasiūlyti, intensyviai šiuos gėrimus reklamuoja“, – kalba ji.
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė B. Čaikauskaitė pažymi, kad šiame prekybos tinkle nealkoholinių gėrimų populiarumo didėjimas jaučiamas trečius metus iš eilės.
„Panašu, kad artimiausiu metu ši situacija nesikeis ir gali tik sustiprėti“, – svarsto ji.
Populiariausi tarp šių gėrimų – nealkoholinis alus ir nealkoholinio alaus kokteiliai. Tokie gėrimai be alkoholio populiariausi tarp 18–44 ir 25–34 metų amžiaus, sostinės ir kurortinių miestų gyventojų. Absoliutus gėrimų, iš kurių pašalintas alkoholis, lyderis – nealkoholinis alus.
„Maximos“ duomenimis, nealkoholinis alus sparčiai populiarėti pradėjo 2015 metais, tuomet jo pardavimai, palyginti su 2014-aisiais, augo 15 proc., 2016 metais nealkoholinio alaus kiekiniai pardavimai augo 7 proc., o šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais matomas jau 54 proc. pardavimų augimas.
Priežastis ne tik sveikesnė gyvensena, bet ir brangstantis alkoholis?
Prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento direktorė Vilma Drulienė sako, kad pirkėjų įpročiai pastaruosius keletą metų tikrai labai keičiasi, o siekis gyventi sveikiau pastebimas pirkėjams renkantis visuose parduotuvių skyriuose. Alkoholinių gėrimų skyriai – ne išimtis.
„Progos, kuomet pasirenkamas nealkoholinis alus, vynas ar sidras, dažnėja. Juos geria nebe vien vairuojantieji ar besilaukiančios moterys, tačiau ir žmonės, siekiantys gyventi sveikiau. Tai tampa savotiškai madinga“, – sako V. Drulienė.
Pasak G. Bielskytės, tokių gėrimų vartojimas jau tampa tam tikra kultūra, kuriai esą padarė įtaką ir griežtėjantis alkoholio reguliavimas, ir sveikatinimo tendencijos. „Taip pat ir gamintojai teikia didelį dėmesį šiai produkcijai ir intensyviai ją populiarina“, – teigia G. Bielskytė.
B. Čaikauskaitės teigimu, nealkoholinių gėrimų pardavimų didėjimą lemia ne tik alkoholinių gėrimų rinkos mažėjimas, bet ir išaugęs gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai, kuri esą tampa madinga.
„Šią tendenciją galima sieti tiek su alkoholinių gėrimų akcizų tarifų didėjimu, tiek su augančiu Lietuvos gyventojų sąmoningumu. Vartoti nealkoholinius gėrimus tampa savotiškai madinga. Juos renkasi pirkėjai, norintys atsigaivinti ir teikiantys pirmenybę sveikesniam gyvenimui būdui, kuris dažnai yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu.
Reaguodami į tendencijas, nealkoholinių gėrimų gamintojai pristato naujus produktus, todėl rinka nuolatos plečiasi ir didėja prekių asortimentas“, – kalba B. Čaikauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...