- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įmokas į ES biudžetą atlieka kas mėnesį. Žinoma, tai netrukdo suskaičiuoti, kokia pinigų suma susidaro per savaitę, sako Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
LRT RADIJO klausytoja Virginija iš Druskininkų teiraujasi, koks Lietuvos įnašas į ES biudžetą: „Skaičiau, kad Jungtinė Karalystė per savaitę įnešdavo kelis šimtus milijonų eurų. Norėčiau sužinoti, kiek milijonų per tą patį laikotarpį įmoka Lietuva?“
Pasak finansų viceministrės Miglės Tuskienės, šiuo metu mūsų šalis su ES sudariusi septynerių metų finansinę perspektyvą – nuo šios sutarties priklauso įmokos ir įplaukos.
Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmokos į ES biudžetą skiriasi daugiau nei 40 kartų.
„Dabar turime 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, kurioje yra fiksuoti bendri dydžiai, t. y. kiek šalis gaus bei kiek sumokės lėšų. Tiesa, metinės įmokos nuolat kinta priklausomai nuo to, koks yra patvirtintas metinis biudžetas. Natūralu, kad laikotarpio pradžioje metinio biudžeto apimtis būna šiek tiek mažesnė, nes programos tik įsibėgėja. Laikotarpio viduryje ir pabaigoje programų įgyvendinimas spartėja, todėl metinis ES biudžetas būna didesnis ir lėšų reikia daugiau“, – aiškina specialistė.
Jungtinės Karalystės bei Lietuvos įmokos į ES biudžetą skiriasi daugiau nei 40 kartų. Vis dėlto mūsų valstybė, nors ir įmoka mažesnę sumą, gauna didesnę paramą nei Anglija, tikina finansų viceministrė M. Tuskienė.
„Jungtinė Karalystė per savaitę vidutiniškai sumoka apie 300–400 mln. eurų. Lietuvos skaičiai yra gerokai kuklesni – į ES biudžetą įmokame 5–7 mln. eurų. Tuo metu iš ES biudžeto gauname didesnes pajamas. Lietuva yra susitarusi, kad per 2014–2020 m. iš viso gaus apie 13 mlrd. eurų, o įmokos nesieks 3 mlrd. Taigi, įmokėdami 1 eurą, iš ES gauname 4“, – pažymi pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...