Kiek galima nusiderėti perkant būstą?

Kaina, kurią už parduodamą namą, butą ar sklypą skelbime nurodo pardavėjas, beveik niekuomet nėra galutinė. Tai – tarsi nerašyta taisyklė. Tačiau ar daug galima nusiderėti? Nekilnojamo turto skelbimų portalo domoplius.lt spalio mėnesį atlikta apklausa parodė, jog beveik trečdalis būstą pardavinėjančių lietuvių leistų pirkėjui nusiderėti iki 5 tūkst. litų.

Apklausa parodė, jog keturi iš penkių būsto pardavėjų (81 proc.) skelbime nurodo didesnę būsto kainą nei iš tiesų planuoja gauti už parduodamą nekilnojamą turtą. Vadinasi, pardavėjai šiek tiek padidina kainą tikėdamiesi, kad potencialus pirkėjas derėsis. Kas dešimtas lietuvis derybose dėl būsto kainos padarytų tik simbolinę – tūkstančio litų ar mažesnę – nuolaidą.

Tačiau didžioji dalis nekilnojamo turto pardavėjų pasiruošę leisti nusiderėti ne tik simboliškai. Pirkėjui paprašius sumažinti kainą, kas ketvirtas būstą parduodantis lietuvis neprieštarautų užsidirbti nuo 5 iki 10 tūkst. litų mažiau. Tiek pat pardavėjų (25 proc.) kainą linkę sumažinti dar smarkiau – daugiau nei 10 tūkst. litų.

“Geras pardavėjas žino, jog pirkėjui smagu nusiderėti. Pokalbio metu net ir simboliškai sumažėjusi kaina pirkėją gali netikėtai pastūmėti sukirsti rankomis. Tačiau pradinė kaina visuomet yra didelė dilema – jei bus per didelė, dalis pirkėjų net neįvertins būsto kaip įperkamo, jei per maža – neliks vietos deryboms”, – situaciją vertino Evaldas Narbuntovičius, domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak E. Narbuntovičiaus, nuo pradinės būsto kainos priklauso ne tik galutinė suma, bet ir būsto pardavinėjimo laikas. Apklausa parodė, kad daugiausia lietuvių – beveik pusė – savo nekilnojamą turtą tikėtųsi parduoti per du arba tris mėnesius. Mažiau nei ketvirtadalis ryžtųsi palaukti ilgiau – daugiau nei pusmetį.

“Jeigu praėjus mėnesiui po skelbimo įdėjimo apie parduodamą nekilnojamą turtą jau pasirašoma preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, galima sakyti, kad pardavėjui pavyko susitvarkyti labai greitai. Paprastai pirkėjo reikia laukti du – tris mėnesius, ar dar ilgiau”, – sakė E. Narbuntovičius.

Apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai lietuvių pardavinėdami būstą nesinaudoja tarpininkų paslaugomis. To priežastis – nenoras mokėti tarpininkavimo mokesčio. 23 proc. apklaustųjų į tarpininkus nesikreipia todėl, kad jais nepasitiki. Vos kas penktas būsto pardavėjas mano, kad padedant tarpininkams butą parduotų greičiau ir už geresnę kainą.

Dažniausiai siekdami kuo greičiau parduoti savo nekilnojamą turtą lietuviai skelbimus publikuoja ir internetiniuose portaluose, ir laikraščiuose (44 proc. apklaustųjų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Pirkau viesbuti, prase 8 mln. nusiderejau iki 6 mln 2 mln manau nesimeto Tad priklausomai nuo kainos ir nuo prekes ir priklauso kiek gali nusidereti

ne pabaiga

ne pabaiga portretas
nuderėjau 15%, bet galima buvo ir daugiau, nesamoningas kainas rašo visi

Oi

Oi portretas
Nusiderejo namo pirkejai kaina, bet paskui mes apsigalvojom ir nesutikome parduoti. Tiesiog apsiskaiciave pamatem, paskambinejom, kad pardavus gera daikta per pigiai paskui nupirksi nebent koki slamsta. Pats prarasi ir patogu busta, ir pinigus kazkam padovanosi, o pats nebent i kokia skyle issikelsi. Apie uzsienio NT kainas isvis verciau patyleti.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių