Keturių darbo dienų savaitė: kaip tai atrodytų realybėje ir kada ši idėja virs kūnu?

„Aš nemanau, kad jis netikėtas, šiaip šeimų paketo idėja yra paskatinti ir sudaryti daugiau galimybių, daugiau laisvės suteikti derinant šeimos ir karjeros įsipareigojimus. Tai nėra jokiu būdu neliberalu, tai yra susiję ir su žmogaus teisėmis, ir su lyčių lygybe. Tai tokie siūlymai, kurie sudaro taip vadinamą šeimų paketą, kurį aš teikiu drauge su kolegomis, manau, yra svarbūs. Ir svarbūs tame tarpe ir per moterų įgalinimo prizmę“, – teigė Seimo pirmininkė.

– Bet kaip jūs galvojate, ar toks siūlymas dabar yra tinkamas, kai visiems trūksta darbuotojų?

– Aš manyčiau, kad šis siūlymas niekaip nepablogina situacijos niekam, o tiesiog sukuria alternatyvą ir kaip tik paskatina moteris dažniausiai visgi šiek tiek anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, kurios Lietuvoje, priminsiu, yra vienos dosniausių pasaulyje. Mūsų siūlomas reguliavimas – Darbo kodekso pakeitimas – kuriuo siūlytume numatyti sutrumpintą darbo savaitės valandų normą tiems, kurie augina vaiką iki trejų metų, tai tiesiog sukurtų alternatyvą likimui namie su vaiku iki dvejų ar trejų metų. Manau, kad kai kurias moteris, kai kuriais atvejais ir vyrus, paskatintų šiek tiek anksčiau grįžti į savo darbo vietą taip pat turint galimybę lanksčiau derinti su šeimos įsipareigojimais.

– Viešajam sektoriui Lietuvoje dažnai yra priekaištaujama dėl darbo efektyvumo. Ar šis jūsų pasiūlymas kaip nors prisidės prie to efektyvumo gerinimo?

Iki šiol rezultatai rodo, kad tokie eksperimentai pasiteisina, produktyvumas nekrenta, o atvirkščiai.

– Pirmiausia, kaip jau minėjau, pasiūlymas nukreiptas į skatinimą lanksčiau derinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus. Manau, kad tai yra svarbi galimybė, kuria galėtų pasinaudoti darbuotojai. Kitas dalykas, natūralu, kad viešasis sektorius su privačiu sektoriumi negali konkuruoti, tarkime, užmokesčio srityje. Tačiau kai kurios socialinės garantijos, stabilumas yra tas dalykas, kuris šiek tiek didina darbo viešajame sektoriuje patrauklumą. Ir visame pasaulyje tos papildomos garantijos yra naudojamos. Sakykime, neturint kitų priemonių paskatinti žmones dirbti viešajame sektoriuje. Ir jos yra visiškai suprantamos ir pateisinamos. Tai aš manau taip – logika tokio pasiūlymo yra pakankamai aiški.

Kitas dalykas – pasaulyje ne vienoje šalyje vyksta eksperimentai, pilotiniai dalykai dėl keturių darbo dienų savaitės. Jie vyko ir Ispanijoje, ir Islandijoje, ir kitose šalyse. Iki šiol rezultatai rodo, kad tokie eksperimentai pasiteisina, produktyvumas nekrenta, o atvirkščiai. Žinoma, pasitenkinimas gyvenimu ir derinimas karjeros bei kitų įsipareigojimų taip pat tampa patogesnis. Tai aš manyčiau, kad jeigu kolegos Seimo nariai pritars tokiam pasiūlymui ir jis pasirodys esantis ir pritaikomas, ir naudingas, mes galėtume svarstyti ir apie jo plėtimą. Bet kol kas apie tai galbūt šiek tiek ankstoka kalbėti.

– Ar tokį pasiūlymą yra įmanoma įgyvendinti visose valstybės arba savivaldybių įmonėse ir įstaigose? Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba viešojo transporto vairuotoju ir vieną dieną per savaitę jis dirba mažiau. Kažkas turės tą darbą už jį padaryti. O kaip bus tada su policininkais, su mokytojais, su medikais?

– Aš noriu priminti esminį dalyką, jog mes kalbame apie žmones, kuriems sudarome alternatyvą likimui namie ir tiems dviem-trims metams likimo namie. Alternatyva ir yra tokia. Ar tie žmonės į darbo vietą grįš šiek tiek anksčiau, taip dirbdami pusantros valandos per dieną mažiau arba, tarkime, tą laiką sutaupydami išdėliodami kitaip. Tačiau alternatyva tam likimas namie su vaiku. Nieko neprarandame sudarydami tokias lankstesnes sąlygas. Kaip tik paskatiname lanksčiau suderinti turimus įsipareigojimus – tai viena, ir kita – kalbant, tarkime, apie atlyginimų atotrūkį tarp vyrų ir moterų – taip pat sudarome prielaidas moterims šiek tiek anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros vadinamų atostogų ir neatitrūkti nuo savo kolegų vyrų, tarkime, karjeros kelyje.

Kaip tik tas paskatinimas ar galimybė patogiau, laisviau derinti buvimą su šeima ir darbą sumažintų prielaidas tokiai diskriminacijai.

– O kaip bus dėl diskriminacijos? Ar jūs jos nesibaiminate? Ar griežtai visoms įstaigoms liepsite jokiais būdais tokių žmonių nediskriminuoti svarstant priimti ar nepriimti į darbą?

– Aš manau, kad diskriminacijai prielaidos kaip tik yra pakankamai didelės dabar, nes, matyt, ne vienas darbdavys, nors tai, žinoma, yra ir draudžiama įstatymo, bet pagalvoja apie tai, ar jauna moteris, tarkime, planuojanti šeimą, yra geriausias pasirinkimas. Kaip tik tas paskatinimas ar galimybė patogiau, laisviau derinti buvimą su šeima ir darbą sumažintų prielaidas tokiai diskriminacijai.

– Kada toks siūlymas gali virsti kūnu? Kada mes jį galime išvysti realybėje?

– Netrukus bus pateikimas įstatymo projekto, tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai jam pritars. Numatyta, kad įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Žinoma, tai dar gali būti koreguojama, priklausomai nuo to, kaip greitai klausimas bus apsvarstytas Seimo komitetuose, kaip vyks diskusija Seimo salėje, Trišalėje taryboje, tačiau tikiuosi, kad tai galėtų tapti kūnu kitais metais.