- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Foregin Policy“ pristato keisčiausius pasaulio mokesčius: nuo internetinio striptizo apmokestinimo iki mokesčių panaikinimo menininkams.
1. Per 2009 metų Kinijos ekonominį pakilimą buvo nuspręsta apmokestinti tradicinį Mėnulio pyragą - populiarų delikatesą, kurio įdaras - lotoso sėklų pasta ir kiaušinių tryniai (tiesa sakant, įdaras varijuoja priklausomai nuo virėjų fantazijos).
Šis patiekalas tradiciškai valgytas Mėnulio festivalio metu rudenį. Pyragą tik įprasta dovanoti giminėms, tačiau jis naudojamas ir kaip kyšis. Tad, fiksuojant vis didėjančią šių pyragų paklausą, nutarta juos apmokestinti.
Teigiama, kad pernai 3,1 tūkst. šiuos pyragus gaminančių įmonių į Kinijos valstybės iždą sumokėjo per 30 mln. juanių. Kaip pastebi portalas foreignpolicy.com, modernioje Kinijoje turite susimokėti ir už savo pyragus.
2. Pernai interneto pornografijos mėgėjus nutarė apmokestinti Švedija. Šiaurės šalies mokesčių inspekcija nutarė apmokestinti pajamas, gautas šokant striptizą internete. Nuo pernai pričiupta šimtai internetinių vaizdo kamerų savininkų, gavusių nelegalias pajamas. Tačiau kaip BBC teigė Švedijos mokesčių inspekcijos Skatteverket atstovas, juos pagauti yra gana sudėtinga, nes mokesčių slėpėjus automatiškai gaudydavusi programinė įranga vis strigdavo.
„Tada pradėjome pornografinius puslapius tikrinti rankiniu būdu. Pavyko daug geriau“, - cituojamas interneto striptizo šokėjų ieškotojas Dagas Hardysonas.
Paskaičiuota, kad tokios internetinės pramogos Švedijos biudžetui pridaro nuostolių už 40 mln. Švedijos kronų. Tyrėjai priduria, kad dažniausiai internete šokdamos striptizą uždarbiauja jaunos merginos, kurios „galbūt nežino, kad už tai reikia susimokėti mokesčius“.
3. Menininkų atleidimas nuo mokesčių Airijoje taip pat patenka į foreignpolicy.com sudarytą keisčiausių pasaulio mokesčių penketuką. Visi Airijos autoriai, dramaturgai, rašytojai, kompozitoriai, tapytojai, fotografai, skulptoriai už pajamas, gautas pardavus savo kūrybą, nemoka mokesčių nuo 1969 metų. Antimokestį menininkams įvedęs finansų ministras Charlesas Haughey'us tikėjosi, kad tai palengvins naujų Joyces'ų ir Beckettų atsiradimą.
Tačiau pastebima, kad 2006 metais įvedus tam tikrus pakeitimus mokesčius pradėjo mokėti daug uždirbančios supergrupės, pavyzdžiui, „U2“ (2006 metais jai teko sumokėti mokesčių už ketvirtį milijonų eurų). Dėl šios priežasties vėliau grupė perkėlė savo biurą į Olandiją.
Pernai bandyta įstatymo „išimtis“ taisyti, bet iniciatyvos užstrigo. Tad beturčiai poetai gali būti kurį laiką ramūs.
4. Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (FIFA) prieš kiekvieną pasaulio futbolo čempionatą sutaria, kad turnyrą rengiančios šalys - be išimčių - mokesčių naštą sumažintų iki minimumo.
Tad iki pateikiant prašymą surengti futbolo šventę, valstybės FIFA pažada žymias mokestines nuolaidas. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika, kurioje šiųmetinis pasaulio čempionatas prasidės birželio 11 dieną, sutarė aplink stadionus sudaryti „mokesčių burbulus“: už čia parduotas prekes nereiks mokėti mokesčių.
Nors FIFA siekia, kad futbolas vienytų skirtingus pasaulio regionus, tačiau jos savanaudiška mokestinė strategija, atrodo, prasilenkia su šiais tikslais.
5. Nors Hogwardas, burtininkų mokykla, kurioje mokslus krimto Haris Poteris, galbūt neegzistuoja, tačiau raganos ir raganiai Olandijoje gali naudotis mokestinėmis lengvatomis. Margarita Rongen vadovauja Heksehoeve (oland. „raganų ferma“), kurioje visus mokslo metus - be kitų dalykų - galima gilinti ir burtų, pranašavimo, herbologijos, vaistų/nuodų įgūdžius.
2005 metais šios mokyklos studentė Maaik Buurman teisme iškovojo, jog už studijas šioje įstaigoje reiktų suteikti mokesčių lengvatas. Pasak jos, ji gilino savo viduramžių istorijos žinias, tad už tai reiktų suteikti tokias pačias lengvatas, kaip ir kitiems šalies studentams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...