Keičiasi automobilių pirkėjų įpročiai

Nors lietuviai – vokiškų automobilių mylėtojai, į automobilių turgų užsukęs jaunimas vis dažniau dairosi japoniškų ar itališkų mašinų. Be to, nebespjaunama į benzinu varomus automobilius – jų pardavimai taip pat auga.

Tokius pokyčius įžvelgia Kauno autoturgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Jis skeptiškai vertina „Regitros“ pateikiamus duomenis apie automobilių statistiką Lietuvoje – tiksliausiai sužinoti, ką vairuoja lietuviai, esą galima per šventes, kai į gatves išrieda visos transporto priemonės.

„Neseniai vieną šeštadienį buvo prastas oras – lijo, tačiau turguje buvo nemažai pirkėjų. Kai susirenka konkretūs pirkėjai, kurie žino, ko nori, netrukdo ir prastas oras“, – LRT.lt sako V. Naujanis. Jo teigimu, dabar turguje automobilių dairosi ne tik lietuviai, bet latviai, estai bei lenkai, taip pat vis dažniau atvyksta ir ukrainiečiai, o tai – nauja tendencija.

„Pas juos išleistas naujas įstatymas. Jei automobilis atitinka vadinamąjį „Euro 5“ standartą ir techninius parametrus, jam taikomas mažas muitas. Taigi ukrainietis sau gali nusipirkti vieną automobilį ir muitas bus labai nedidelis. Tačiau yra viena sąlyga – jis trejus metus negali parduoti automobilio, o jei parduos – turės kompensuoti skirtumą, susidariusį dėl gautos nuolaidos“, – aiškina Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktorius.

V. Naujanis teigia, kad labai laukiama meto, kai ukrainiečiai galės pirkti tiek automobilių, kiek nori, be jokių apribojimų. „Ten rinka labai „alkana“. Ukrainoje yra labai gerų automobilių arba labai senų. [Panaikinus apribojimus] ukrainiečiai gausiai pirktų automobilius tiek kitose Europos šalyse, tiek Lietuvoje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Aktyvūs pirkėjai, pasak direktoriaus, yra ir moldavai. „Jie – aktyvūs, bet automobilius išsiveža su lietuviška registracija. Išrašomas įgaliojimas ir automobilis iškeliauja važinėti į tuos kraštus. Jie perka pigius automobilius, kurių kaina – iki 2 tūkst. eurų. Jie lyg sanitarai „išvalo“ iš Lietuvos senus automobilius. Tačiau įdomu tai, jog šie automobiliai lieka „Regitros“ duomenyse, nors realiai automobilis į Lietuvą negrįš ir tik po kurio laiko bus išregistruotas. Taigi „Regitros“ vidurkis truputį iškreiptas. Nėra taip, kad tai, kas yra „Regitros“ duomenyse, yra ir Lietuvos keliuose“, – aiškina V. Naujanis.

Pasak „Varano“ direktoriaus, geriausias būdas išsiaiškinti, ką vairuoja lietuviai, stebėti eismą per didžiąsias šventes, kai į gatves išrieda visi vairuotojai – tuomet esą ir atsispindi šalies autoparkas. „Suraskite dabar seną „Volkswagen Jetta“ ar „Golf II“ automobilį. Buvau Baltarusijoje, tai net įdomu pažiūrėti, kokių automobilių ten yra, o pas mus „Jetta“ ar „Lada“ pasirodo tik per šventes“, – kalbėdamasis su LRT.lt sako V. Naujanis.

Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį

Pasak V. Naujanio, po truputį keičiasi lietuvių pirkėjų įpročiai – jaunimas vis dažniau renkasi ne vokiškus automobilių modelius, bet dairosi japoniškų ar itališkų. Lietuviai dažniausiai perka 5–10 metų senumo automobilius.

„Kiekvienas ateina turėdamas vaizdinį, kokį automobilį nori įsigyti. Žinoma, daug nuperkama „Audi“, „Volkswagen“, labai sparčiai auga „Škoda“ markės automobilių pardavimai tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms“, – teigia V. Naujanis.

Portalui LRT.lt V. Naujanio pasiteiravus, kada turėtų gerokai atjaunėti Lietuvos autoparkas, pašnekovas teigė, jog tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Žinoma, labai daug kas priklauso nuo mūsų pajamų. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į automobilio nuvertėjimą. Sumokėk už naują automobilį 30 tūkst., o po metų liks kiek daugiau nei 20 tūkst. – automobilio kaina pradės kristi. Jei įsigysi automobilį už 6–8 tūkst. eurų, automobilis kasmet nuvertės po 1 tūkst. eurų. Žinoma, smagu važinėti su nauju automobiliu, tačiau reikia skaičiuoti ir pinigus. Kai gausime didesnius atlyginimus, kaip Vakaruose, ir liks rezervui, tuomet jaunės ir parkas“, – teigia V. Naujanis.

Dar viena jaučiama nauja tendencija, pasak Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktoriaus, yra ta, kad vis labiau populiarėja benzinu varomi automobiliai.

„Anksčiau benzinu varomi automobiliai keliaudavo tik į Rusiją ir Baltarusiją, o dabar lietuviai pradeda ieškoti tokių automobilių ir juos pirkti. Naujų modelių ekonomiškumas yra geresnis, be to, žiemą patiri mažiau problemų, jei vairuoji benzininį automobilį. Kai kurių pirkėjų sprendimui įtakos turi ir triukšmo aspektas – jie tylesni už varomus dyzelinu. Taigi Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį“, – tendencijas pateikia V. Naujanis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Puiku, maza ir ekonomiska masinyte

Demokratija

Demokratija portretas
Kokios problemos dėl dujų ar benzino ? Kas noti tas tokius ir perka. Davėt darbo dujininkams, dabar vėl duosite išmontuoti dujinei įrangai. O santykis tas pat kuo važinėsi :dujomis ar benzinu. Dujomis net pavojingiau.Tam ir rinka, kad kiekvienas pinigėlių pasidarytų.

Rita

Rita portretas
Lietuvoje neskatina vaziuoti ekolgišku kūru,dujomis važiuoti pasidarė labai brangu,todėl kad labai daug problemų ir reikalavimų atsirado.Dujų baliono tech.apžiūra kas penkis metus,mašinos fech.apžiūra dviguba,moki už benzinu ir dujų naudojima.Faktiškai Lietuvoje ekologija nesvarbi ,nes vairuotoju ,važiuojančiu su ekologiškų kūrų neremia ir neskatina.Todėl pasidarė paklausa mažom mašinytėm ,benzinu važiuojančiom.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių