- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors lietuviai – vokiškų automobilių mylėtojai, į automobilių turgų užsukęs jaunimas vis dažniau dairosi japoniškų ar itališkų mašinų. Be to, nebespjaunama į benzinu varomus automobilius – jų pardavimai taip pat auga.
Tokius pokyčius įžvelgia Kauno autoturgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Jis skeptiškai vertina „Regitros“ pateikiamus duomenis apie automobilių statistiką Lietuvoje – tiksliausiai sužinoti, ką vairuoja lietuviai, esą galima per šventes, kai į gatves išrieda visos transporto priemonės.
„Neseniai vieną šeštadienį buvo prastas oras – lijo, tačiau turguje buvo nemažai pirkėjų. Kai susirenka konkretūs pirkėjai, kurie žino, ko nori, netrukdo ir prastas oras“, – LRT.lt sako V. Naujanis. Jo teigimu, dabar turguje automobilių dairosi ne tik lietuviai, bet latviai, estai bei lenkai, taip pat vis dažniau atvyksta ir ukrainiečiai, o tai – nauja tendencija.
„Pas juos išleistas naujas įstatymas. Jei automobilis atitinka vadinamąjį „Euro 5“ standartą ir techninius parametrus, jam taikomas mažas muitas. Taigi ukrainietis sau gali nusipirkti vieną automobilį ir muitas bus labai nedidelis. Tačiau yra viena sąlyga – jis trejus metus negali parduoti automobilio, o jei parduos – turės kompensuoti skirtumą, susidariusį dėl gautos nuolaidos“, – aiškina Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktorius.
V. Naujanis teigia, kad labai laukiama meto, kai ukrainiečiai galės pirkti tiek automobilių, kiek nori, be jokių apribojimų. „Ten rinka labai „alkana“. Ukrainoje yra labai gerų automobilių arba labai senų. [Panaikinus apribojimus] ukrainiečiai gausiai pirktų automobilius tiek kitose Europos šalyse, tiek Lietuvoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Aktyvūs pirkėjai, pasak direktoriaus, yra ir moldavai. „Jie – aktyvūs, bet automobilius išsiveža su lietuviška registracija. Išrašomas įgaliojimas ir automobilis iškeliauja važinėti į tuos kraštus. Jie perka pigius automobilius, kurių kaina – iki 2 tūkst. eurų. Jie lyg sanitarai „išvalo“ iš Lietuvos senus automobilius. Tačiau įdomu tai, jog šie automobiliai lieka „Regitros“ duomenyse, nors realiai automobilis į Lietuvą negrįš ir tik po kurio laiko bus išregistruotas. Taigi „Regitros“ vidurkis truputį iškreiptas. Nėra taip, kad tai, kas yra „Regitros“ duomenyse, yra ir Lietuvos keliuose“, – aiškina V. Naujanis.
Pasak „Varano“ direktoriaus, geriausias būdas išsiaiškinti, ką vairuoja lietuviai, stebėti eismą per didžiąsias šventes, kai į gatves išrieda visi vairuotojai – tuomet esą ir atsispindi šalies autoparkas. „Suraskite dabar seną „Volkswagen Jetta“ ar „Golf II“ automobilį. Buvau Baltarusijoje, tai net įdomu pažiūrėti, kokių automobilių ten yra, o pas mus „Jetta“ ar „Lada“ pasirodo tik per šventes“, – kalbėdamasis su LRT.lt sako V. Naujanis.
Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį
Pasak V. Naujanio, po truputį keičiasi lietuvių pirkėjų įpročiai – jaunimas vis dažniau renkasi ne vokiškus automobilių modelius, bet dairosi japoniškų ar itališkų. Lietuviai dažniausiai perka 5–10 metų senumo automobilius.
„Kiekvienas ateina turėdamas vaizdinį, kokį automobilį nori įsigyti. Žinoma, daug nuperkama „Audi“, „Volkswagen“, labai sparčiai auga „Škoda“ markės automobilių pardavimai tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms“, – teigia V. Naujanis.
Portalui LRT.lt V. Naujanio pasiteiravus, kada turėtų gerokai atjaunėti Lietuvos autoparkas, pašnekovas teigė, jog tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Žinoma, labai daug kas priklauso nuo mūsų pajamų. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į automobilio nuvertėjimą. Sumokėk už naują automobilį 30 tūkst., o po metų liks kiek daugiau nei 20 tūkst. – automobilio kaina pradės kristi. Jei įsigysi automobilį už 6–8 tūkst. eurų, automobilis kasmet nuvertės po 1 tūkst. eurų. Žinoma, smagu važinėti su nauju automobiliu, tačiau reikia skaičiuoti ir pinigus. Kai gausime didesnius atlyginimus, kaip Vakaruose, ir liks rezervui, tuomet jaunės ir parkas“, – teigia V. Naujanis.
Dar viena jaučiama nauja tendencija, pasak Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktoriaus, yra ta, kad vis labiau populiarėja benzinu varomi automobiliai.
„Anksčiau benzinu varomi automobiliai keliaudavo tik į Rusiją ir Baltarusiją, o dabar lietuviai pradeda ieškoti tokių automobilių ir juos pirkti. Naujų modelių ekonomiškumas yra geresnis, be to, žiemą patiri mažiau problemų, jei vairuoji benzininį automobilį. Kai kurių pirkėjų sprendimui įtakos turi ir triukšmo aspektas – jie tylesni už varomus dyzelinu. Taigi Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį“, – tendencijas pateikia V. Naujanis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...