Kauno elektrinės projektas įsibėgėja

Modernią kogeneracinę elektrinę statanti Kauno elektrinė jau parengė žemės sklypo detalųjį planą. Pastačius naują elektrinę šiluma kauniečiams atpigs 20 proc.

Svarbus žingsnis

Nauja elektrinė, kurios tiek elektros, tiek šilumos galia sieks 350 megavatų, išdygs esamos Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje.

"Žengtas dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant milijardo litų vertės investicijų projektą Kaune, įtrauktą į šalies Nacionalinę energetikos strategiją. Viešas projekto svarstymas užtruks iki kito mėnesio vidurio. Po to sprendimą dėl detaliojo plano turės priimti savivaldybė", – teigė Kauno elektrinės technikos direktorius Arvidas Ladyga.

Kitas etapas – generalinio rangovo elektrinei statyti atranka. Tikimasi į Kauną pritraukti žinomiausius pasaulyje energetikos įrenginių gamintojus, tokius kaip "Siemens" (Vokietija), "Alstom" (Prancūzija), "Ansaldo" (Italija) ir "General Electric" (JAV).

Kiek anksčiau jau buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, atlikta kabelinės trasos parinkimo galiai išduoti studija.

Kauno elektrinės techninė konsultantė yra autoritetinga Suomijos bendrovė "Poyry Energy", konsultuojanti daugelį pasaulio energijos gamintojų.

Tarša mieste mažės

Nauja Kauno elektrinė pradės veikti maždaug po trejų metų. Joje gaminama elektra sumažintų šilumos kainą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje.

p>Kombinuoto ciklo dujų turbinų technologijos pasižymi nedidele tarša, dideliu energijos gamybos efektyvumu. Tarkime, Geteborgo (Švedija) elektrinėje energijos gamybos efektyvumas siekia 92,5 proc. (elektros – 43,5 proc., šilumos – 49 proc.).

Pasak KTE direktoriaus plėtrai Jurijaus Junevičiaus, naujojoje elektrinėje įdiegus efektyvesnę šilumos ir elektros gamybos technologiją gerokai sumažės teršalų kiekis vienai megavatvalandei energijos pagaminti, nors kuro bus deginama ir daugiau negu dabar.

Be to, naujojoje elektrinėje triukšminga įranga bus montuojama uždarose ir akustiškai izoliuotose patalpose, todėl triukšmo lygis neviršys leistino garso lygio nei elektrinės teritorijoje, nei už jos ribų.

"Naujojoje elektrinėje energijos gamybos technologija atitiks ES aplinkosaugos reikalavimus. Į aplinką išmetamų teršalų kontrolę vykdys automatinė nepertraukiamo stebėjimo sistema. Dirbame principingai: švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms", – tvirtino KTE, kuriai valdytojo paslaugas teikia Energijos sistemų servisas, plėtros direktorius.

Tikimasi, kad nauja elektrinė Kaune bus ekonomiškai efektyvesnė už naujai statomą bloką Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.

Ūkį būtina modernuoti

Kaune energetikos ekspertai jau seniai kalba apie tai, kad miesto energetikos ūkis yra pasenęs ir jo išlaikymas gula gyventojams ant pečių. Nusidėvėjusių katilų, vamzdžių ir trasų kaina – išsipūtusios sąskaitos už šildymą. Todėl vienintelė galimybė sumažinti kauniečių išlaidas šildymui – modernizuoti energetikos ūkį.

Vienas pirmųjų miesto šilumos ūkio modernizavimo etapų yra naujos elektrinės statyba, nes dabartiniai KTE įrenginiai yra nusidėvėję. Naujos elektrinės statybų projektas pradėtas po to, kai atlikus kelias galimybių studijas paaiškėjo, kad efektyviausia kauniečiams yra ne investuoti į dabartinių KTE įrenginių atnaujinimą, o statyti naują kombinuoto ciklo elektrinę. Tokios elektrinės šiuo metu pasižymi efektyviausia energijos gamybos technologija.

Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad atnaujinti būtina ne tik šiluminę elektrinę, bet visą Kauno miesto šilumos ūkį.

Šiluma pigs 20 procentų

Naujos Kauno elektrinės atsiradimas laukiamas ir dėl mažesnių šilumos kainų vartotojams.

KTE vadovas Antanas Pranculis teigė, kad dėl mažesnių kuro sąnaudų elektrinės gaminama šiluma pigs 20 proc. Ekspertams tokie energetikų pažadai taip pat nekelia abejonių.

"Kogeneracinė elektrinė Kaune leistų atpiginti šilumą, nes elektros gamyba ir pardavimas kompensuotų dalį investicijų elektrinės savininkams", – teigė ir Energetikos instituto vadovas profesorius Eugenijus Ušpuras.

"Kauno šiluminė elektrinė gamina ir šilumą, ir elektrą. Tokia gamyba Lietuvoje skatinama. Šiluma reikalinga miestui. Tai efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, nes Kaunui reikalinga šiluma. Visur, kur yra įdiegtas centralizuotas šildymas, šiluminės elektrinės yra reikalingos", – apie kogeneracinių elektrinių poreikį žiniasklaidai yra sakęs Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius.

Valdžiai investuotojai nesvarbūs

Kaune – vienas didžiausių nedarbo ir skurdo lygis Lietuvoje, tačiau verslininkai pasigenda miesto valdžios dėmesio jų investicijoms. Kauno miesto tarybos opozicija yra ne kartą priekaištavusi merui konservatoriui Andriui Kupčinskui, kad mieste trūksta investicijų projektų, ir siūlė pasimokyti iš Druskininkų, kuriuose vyksta gausybė statybų.

Socialdemokratų partijos vadovė Kaune Orinta Leiputė yra sakiusi, kad dalis verslininkų traukiasi iš Kauno, nes miesto valdžia nededa jokių pastangų naujoms darbo vietoms kurti.

Kaip rodo kogeneracinių elektrinių statybų praktika kituose Lietuvos miestuose – Panevėžyje ir Elektrėnuose, naujų energetikos įrenginių statyba pritraukia nemažai Lietuvos statybininkų ir įrangos tiekėjų. Lietuvoje gaminamos statybinėms medžiagoms, įrangai ir darbo jėgai Kauno projekte bus išleista beveik 100 mln. litų. Naujų darbo vietų atsiradimas teigiamai paveiktų ne tik antro pagal dydį Lietuvos miesto, bet ir visos šalies darbo rinką.

Kaune elektrinės statybų laikotarpiu vien mokesčiai turėtų siekti mažiausiai 25 mln. litų, o elektrinę eksploatuojant – 280 mln. litų.

Apie naujos elektrinės statybą Kaune miesto vadovas yra pareiškęs, kad tai yra ją statančių verslininkų reikalas, į kurį savivaldybė nesikiš.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių