- Zina Paškevičienė, Irma Janauskaitė LTV „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie nuosavą verslą įkūrę jauni žmonės sako nuėję kryžiaus kelius, kad realiai galėtų gauti valdžios deklaruojamą paramą. Agentūra, per kurią valstybė teikia verslo paskolų garantijas, atkerta, kad prisiimti dalį rizikos visada turi ir pats verslininkas. Jeigu nesugeba, neverta ir verslo pradėti.. Tuo metu jaunuolius įdarbinti norintys darbdaviai pastebi, kad šiai nekvalifikuotai darbo jėgai labiausiai rūpi kuo didesnė alga.
Anksčiau darbininkų miestu vadintas Panevėžys dabar dažniau linksniuojamas kaip turintis bene daugiausiai bedarbių. Tarp jų – apie du tūkstančiai absolventų iki 25 metų.
„Didžiausia problema – pasiūlyti darbo jaunam žmogui, jeigu jis neturi jokios kvalifikacijos arba visiškai nėra dirbęs. Sunkiausia ką nors pasiūlyti, kai dažnas net pats nežino, ko nori“, – teigė Panevėžio darbo biržos Jaunimo darbo centro vedėja Skiramntė Danylienė.
„Sunku dėl patirties stokos, nebent vienas kitas, kaip bebūtų sunku ar gaila pripažinti, įsidarbina per pažintis. Dauguma išvažiuoja dirbti kitur, netgi į užsienį“, – kalbėjo Jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ valdybos narys Borisas Bylinskis.
Anot specialistų, lengviausiai jauną žmogų įdarbinti paslaugų, prekybos, pramonės, statybų srityse. Tačiau gamybininkų teigimu, surasti norintįjį dirbti, pavyzdžiui, suvirintoju, nėra paprasta, o frezuotojai, šlifuotojai ar staklininkai mieste išvis nerengiami.
„Atlyginimų lygis Lietuvoje per mažas normaliam gyvenimui. Čia ir slypi pagrindinė problema. Ateina jauni žmonės, kurie nemoka dirbti, arba darbininkai, inžinieriai, neturintys patirties. Į tokius žmones investuoji, mokai, jų vertė pakyla ir šie dažnai pabėga pas konkurentą, kur gauna didesnį atlygį arba bėga į užsienį, kur gauna dar didesnę algą“, – kalbėjo UAB „Metalistas“ gamybos direktorius Aivaras Mataitis.
Norintys dirbti ne kitiems, o sau jaunuoliai sako, kad valdžios deklaruojama pagalba tėra tik gražūs žodžiai. Dabar jau turintis savą verslą panevėžietis studentas daugiau nei prieš pusmetį imdamas aštuoniasdešimties tūkstančių litų paskolą iš verslumo skatinimo fondo sako susidūręs su žiauriomis sąlygomis.
„Norint pasiimti šią paskolą reikia arba užstatyti kokį nors turtą, tarkime, namą, arba turėti laiduotojus, arba įvykdyti dar kokias nors sąlygas. Jaunam žmogui gauti tiek pinigų realiai neįmanoma, nebent jis turi turtingus tėvus ar panašiai“, – sakė verslininkas Dovydas Breivė.
„Tuos 80 tūkst. reikėtų lyginti su suma, kurią verslininkas norėjo pasiskolinti, nes, jeigu jis norėjo pasiskolinti 80 tūkst. ir jam 80 tūkst. reikėjo, tai, vadinasi, paskolos imti nereikia. Bet jeigu tie 80 tūkst. litų (ar pinigų, ar turto pavidalu) lyginami su, tarkime, pusės milijono paskola, tai nėra labai dideli pinigai“, – aiškino l. e. p. „Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Garantijas verslo finansavimui per kredito unijas teikianti „Invega“ sako, kad nuosavo verslo besiimantis jaunuolis, jeigu nesugeba įtikinti remti jo idėjos, turi galvoti apie kitus variantus, iš kur gauti pinigų be užstatų.
„Jeigu turi gerą idėją, tai klausimas, ar ją reikia realizuoti iki pat pabaigos – užžkurti gamyklą, kurioje dirba 1000 darbuotojų ar pan. Galbūt labiau verta tą idėją parengti iki tokios stadijos, kad būtų galima ją pačią užpatentavus parduoti. Tai būtų vienas būdas. Antras kelias – ieškoti kitų finansuotojų – gauti šeimos narių, draugų, pažįstamų, individualių investuotojų, vadinamų verslo angelų paramą“, – išeitis siūlė l. e.p. „Invega“ generalinis direktorius.
„Invega“ skelbia nuo 2010-ųjų pabaigos suteikusi daugiau nei 160 paskolų, iš jų beveik pusė – jauniems žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...