Kas sušvelnintų emigracijos poveikį įmonėms?

  • Teksto dydis:

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 810 118 žmonių. Pernai iš šalies išvyko 47 925 asmenys. Tai beveik tiek, kiek gyventojų yra Marijampolėje ir Palangoje kartu sudėjus.

Šių rodiklių daugiametės neigiamos tendencijos sunkina įmonių galimybes rasti tinkamų darbuotojų ir planuoti tolesnę verslo plėtrą. Nepaisant to, bendrasis šalies vidaus produktas šalies mastu auga penkti metai iš eilės.

"Tai rodo, kad mažiau darbuotojų sukuria daugiau pridėtinės vertės. Šios sėkmės pagrindinis variklis yra pramonė, kurioje sukuriama daugiau pridėtinės vertės nei logistikos ar prekybos sektoriuose. Valdžia turėtų nuosekliai skatinti šios ūkio šakos plėtrą ir lygiai vienodai sveikinti tiek vietos, tiek užsienio investicijas į gamybą. Statistiniai duomenys patvirtina, kad pramonėje darbuotojų mažėja, o jų sukuriama vertė didėja", – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pramoninę nerūdijančiojo plieno įrangą gaminančios bei eksportuojančios UAB "Novameta" valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

"Darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaike ūkio vystymosi problema, kurią lemia emigracijos tempas", – priduria Kauno technologijos universiteto (KTU) Tvarios ekonomikos mokslo grupės vadovas prof. Rytis Krušinskas. – Nors makroekonominiai rodikliai iš tiesų atrodo daug žadantys, net ir "Bloomberg" pateikiamais duomenimis, optimizmas galėtų būti atsargus."

Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, antraip emigracijos nesustabdysime.

"2016 m. iš Lietuvos išvyko 50 978 žmonės. Per visą atkurtos valstybės gyvavimo laikotarpį emigracija iš Lietuvos buvo didesnė tik tris kartus: 2005, 2010 ir 2011 m. 2010-aisiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo net 83 157 piliečiai. Teigti, kad emigracijos banga slopsta, būtų per drąsu," – sako KTU profesorė Vilmantė Kumpikaitė. Ji artimiausiu metu prošvaisčių šioje srityje neprognozuoja.

Prof. R.Krušinskas atkreipia dėmesį į dar vieną vidaus rinkoje besikaupiantį nerimą: atlyginimų augimas prasilenkia su darbo našumo augimo tempais.

"Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, antraip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą, rengiamuose įstatymuose išplečiant reinvestuojamo pelno neapmokestinimą ir netaikant investavimo galimybes siaurinančių išlygų. Investicijos į žemę, pastatus, apyvartines lėšas, mokymus ar apskaitos programas irgi turi būti laikoma investiciniu projektu. Neapmokestintas reinvestuojamas pelnas leistų įmonėms greičiau plėstis, diegti inovatyvius vadybinius ir technologinius sprendinius. Tai sukurtų daugiau pridėtinės vertės, padidintų gamybos efektyvumą bei konkurencingumą ir taip mažintų neigiamą emigracijos poveikį įmonėms", – įsitikinęs B.Žemaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kodel tokie debiliski klausimai ir 5 metu vaikas atsakytu pinigus mokekite o ne arbatpinigius

ai

ai portretas
mokekit algas, o ne pasalpas ir bus tu darbininku...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių