- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų skaičius, kaip ir susidarančių padangų atliekų kiekis, kasmet auga dviženkliu skaičiumi. Kas atsitinka su netinkamomis naudojimui padangomis ir kiek jų sutvarkoma mūsų šalyje?
Naujausi Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 29,3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37,7 proc., iki 28,2 tūkst. tonų.
„Tai – oficiali statistika, į kurią neįtraukiamos į šalį su transporto priemonėmis įvažiuojamos ir nelegaliai parduodamos padangos, kurių, mūsų skaičiavimais gali būti arti 14 tūkst. tonų per metus. Taigi, susidarančių padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nei skelbiama oficialiai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91,6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų.
„Lietuvos teisės aktai numato, kad Lietuvoje kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Vertinant ministerijos pateiktus duomenis, turėtume džiaugtis užduotį viršijančiu pasiekimu. Visgi situacija nėra tokia gera, nes tikrai ne visi gamintojai ir importuotojai organizuoja bei finansuoja naudotų padangų sutvarkymą, turime ir nelegalią rinką. Tai, kad dar daug senų padangų lieka nesutvarkyta puikiai iliustruoja pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančios bei prie buitinių atliekų konteinerių paliekamos senos padangos“, – kalba V. Masalienė.
Duomenys rodo, kad daugiausia netinkamų naudojimui padangų (20,4 tūkst. tonų, arba 72,3 proc. visų padangų atliekų) užpernai buvo išvežta tvarkymui į užsienį, kai 2016 metais šis kiekis tesudarė 7,1 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbtų padangų skaičius per metus sumažėjo 2,4 karto, iki 4,9 tūkst. tonų.
„Naudotos padangos turi patekti pas licencijuotus atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Nors šiuo metu Lietuvoje didelių padangų atliekų perdirbimo pajėgumų nėra, rinkoje atsiranda naujų dalyvių – netinkamas naudojimui padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. „Akmenės cemente“ senos padangos deginamos energijai gauti, o daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į Lenkiją deginimui. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – nurodo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir pan., tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Gyventojai informaciją, kur galima priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje1
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?13
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...