- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva turėtų remtis Airijos patirtimi – jos ekonomika suklestėjo ne dėl europinių fondų, o dėl to, kad sutvarkė savo mokesčių sistemą ir pritraukė labai daug užsienio kapitalo, LRT RADIJUI sako ekonomistas Rokas Grajauskas. Ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, šaliai gyvybiškai svarbus smulkusis verslas, todėl jau dabar kalbamasi su Finansų ministerija, kaip bent pirmaisiais metais padėti žmonės, kad noras kurti verslą neatšaltų dėl valstybės reikalavimo iš karto mokėti mokesčius.
Finansavimas gali mažėti 40–50 proc.
Lietuva po 2020 m. – skamba šiek tiek futuristiškai, o gal netgi grėsmingai, bet 2020 m. jau alsuoja mums į nugarą. Kodėl šie metai yra kažkokia riba? Darbą baigs dabartinė vyriausybė, o Lietuvą paliks didelė dalis taip „pamiltų“ Europos Sąjungos pinigų.
Kai kurie ekspertai Lietuvai prognozuoja beveik ekonominį krachą. Nebus Bendrijos injekcijų – ekonomika nustos augti, o tai reiškia, kad mūsų gaunamų pinigų suma nesikeis, žmonių mažės, todėl mažiau dirbančių žmonių išlaikys daugiau pensininkų, o ir socialinio draudimo išmokos apsistos stagnacijos zonoje. Scenarijus liūdnas, bet ar jis realus?
Tiesą sakant, su 2020 m. ES parama magiškai neišnyks. Kaip ir anksčiau, paramą galima bus prasitęsti dar trejiems metams, todėl pasiruošti laiko yra. Ir net po 2023 m. niekas pinigų čiaupo visiškai neužsuks.
Pasak „Danske“ banko ekonomisto Roko Grajausko, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) bus priskiriamas prie turtingesnių valstybių, todėl gaunamų lėšų tiesiog sumažės: „Dabar sunku įvertinti, kiek tiksliai finansavimas mažės, bet galime remtis kitų valstybių patirtimi ir tuo, kad Lietuva pereis į turtingesnės valstybės kategoriją – mūsų BVP priartės maždaug prie 80 proc. nuo BVP vidurkio vienam ES gyventojui. Vien jau dėl to finansavimas turėtų mažėti.“
Žinoma, priduria R. Grajauskas, turėtume atsižvelgti į tam tikras politines aplinkybes, galimą Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES ir apskritai sumažėjusį norą remti mažiau išsivysčiusius regionus – į visa tai atsižvelgus, labai realu tikėtis, kad finansavimas gali mažėti 40–50 proc.
Ir čia dar ne viskas. Kiekvieną biurokratiją galima šiek tiek apeiti. Statistiškai atskyrus Vilniaus regioną nuo likusios šalies, atskirtojo regiono BVP būtų mažesnis, todėl ir lėšų galima būtų pritraukti daugiau.
Pasak Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, Vilniaus ir kitų regionų BVP vienam gyventojui skiriasi, todėl, jei nepasikeistų europinių pinigų skaičiavimo metodika, atskyrę sostinės regioną, europinių investicijų mes tikrai gautume panašiai ir kitus regionus būtų galima finansuoti labiau: „Vilniaus apskritis būtų jau daugiau pažengęs regionas, o kituose regionuose vienam gyventojui tektų mažiau nei 75 proc., palyginti su BVP vidurkiu ES. Tai reiškia, kad išliktų tos pačios taisyklės, jei po 2020 m. iš esmės nesikeistų struktūrinių fondų finansavimo taisyklės.“
Pasak viceministrės, namų darbai jau paruošti, įstatymai parengti. Tad, jei po trejų metų nesikeis ES vizija, galima bus pradėti oficialius atskyrimo darbus.
Prioritetas – efektyvesnis lėšų panaudojimas
Vis dėlto ruoštis reikia, nes net ir trečdaliu mažiau pinigų – reikšmingas pokytis šalies ekonomikai. Įsivaizduokite, kad kasmet gaunate 1 000 eurų, kuriuos investuojate į savo gerovę, ir žinote, kad po šešerių metų suma sumažės iki 700 eurų. Ką daryti? Labai įtemptai ruoštis.
Ekonomistas R. Grajauskas, brėždamas ateities perspektyvas, mato, kad labiausiai gali nukentėti infrastuktūros projektai, kelių ir atliekų tvarkymo finansavimas, energetikos sritis ir vadinamieji butaforiniai, arba popieriniai, projektai, kurių tikslas – įsisavinti lėšas.
„Turėjome nemažą bangą įvairių kaimo turizmo sodybų finansavimo, o dabar tokia situacija švietimo sektoriuje. Kai kurios aukštosios mokyklos iki 30–50 proc. viso savo biudžeto „užsidirba“ būtent iš europinių fondų. Tai nėra labai gerai, nes leidžia gyvuoti universitetams zombiams, kurie net nepritraukia reikiamo skaičiaus studentų“, – pabrėžia ekonomistas.
Tačiau jaudintis neteks toms sritims, kurios iš tiesų bus ekonomiškai pagrįstos. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jei savo menamus kasmetinius 1 000 eurų nuspręsite investuoti į projektą, turintį didelę grąžą, pinigų pritrauksite ir iš kitų. Taip vyksta ir valstybiniu mastu.
„Situacija tokia, kad pinigų pasaulinėje finansų sistemoje yra daugiau negu bet kada istorijoje. Yra daug fondų (pvz., privačiojo kapitalo, pensijų, valstybinių turto valdymo), kurių valdomas turtas kasmet didėja. Kadangi visi fondai ieško grąžos, jei Lietuvos ekonominės sąlygos bus geros, o ekonomika konkurencinga, visi grąžą galintys generuoti projektai suras savo kapitalą, finansavimą“, – kalba R. Grajauskas.
Bet, norint, kad toks scenarijus iš tiesų taptų realus, kalbėti pakaks – reikia daryti. Pasak finansų viceministrės, dabar pagrindinis dėmesys skiriamas efektyvesniam lėšų panaudojimui: „Efektyvesnis dabartinio laikotarpio europinių pinigų panaudojimas turėtų duoti grąžą ir po 2020 m., bet investicijos turi būti labai atsakingos. Prioritetas teikiamas toms, kurios skatina verslumą regionuose, duoda daugiau grąžos.“
Ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, viltimi ir paguoda neišgyvensi, todėl investicijos į tai, kas sukurs pridėtinę vertę ir išlaikys ekonomiką gyvybingą, turi tapti esminiu prioritetu: „Prioritetinės sritys galėtų būti agroinovacijos, susisiekimo naujovės, bioekonomika, biotechnologijos. Šios sritys, manome, turi ateitį, investavus į jas, padėjus verslui plėtotis, galime tikėtis, kad jos sukurs pridėtinę vertę, darbo vietas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...