- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienais metais didėjant mobiliųjų telefonų į Lietuvą importui, auga ir šių atliekų srautas. Kol kas sutvarkomi palyginti nedideli mobiliųjų telefonų atliekų kiekiai, nors situacija ir gerėja. Kodėl būtina rūšiuoti elektronikos prietaisų atliekas?
Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų.
Į Lietuvos rinką pastaraisiais metais įvežama apie 30 tūkst. tonų EEĮ, tačiau ekspertų vertinimu, šis kiekis siekia daugiau kaip 40 tūkst. tonų, nes nemaža dalis prietaisų įvežama nelegaliai. Mobiliųjų telefonų importas į Lietuvą kasmet auga net dviženkliais skaičiais.
„Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais į Lietuvą buvo įvežta 1,29 mln. mobiliojo ryšio telefonų, o vien per 2017 metų vienuolika mėnesių – 1,4 mln. telefonų, arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2016-ųjų laikotarpį. Nuo 2004 metų importuojamų į Lietuvą mobiliųjų telefonų kiekis išaugo beveik dvigubai, tačiau senų ir nebenaudojamų telefonų vis dar surenkama bei sutvarkoma labai mažai, palyginti su įvežamu kiekiu. Žmonės vis dar linkę senus telefonus laikyti namuose ar biuruose, o ne rūšiuoti ir priduoti juos perdirbimui“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, dažnai mobilieji telefonai po remonto tinkami naudojimui ir tokiu būdu prikeliami naujam gyvenimui, taupomi žaliavų ir gamybos ištekliai bei susidaro mažiau atliekų. Pavyzdžiui, JAV kasmet perdirbama tik apie 14-17 proc. mobiliųjų telefonų, nors apie 70 proc. iš jų buvo galima pakartotinai naudoti.
Vienas paprasčiausių būdų – neveikiančius prietaisus priduoti šios įrangos platinimo vietose, net jei neperkate naujo prietaiso.
„Tais atvejais, kai vis tik norima senais elektronikos prietaisais atsikratyti, dėl jų atliekų galima kreiptis į EGIO, nuvežti į šių atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytojus. Vienas paprasčiausių būdų – neveikiančius prietaisus priduoti šios įrangos platinimo vietose, net jei neperkate naujo prietaiso. Jei vis tik trūksta informacijos apie atliekų priėmimo vietas ir atliekų tvarkytojus, daugiau informacijos galima rasti atliekos.lt“, – kalba A. Skinulis.
Viena iš EGIO narių – bendrovė „Telia Lietuva“ per 2017 metus supirkėjams perdavė beveik 100 tūkst. vienetų įvairios įrangos (TV priedėliai, modemai, mobilieji telefonai ir pan.), apie 10 proc. perdirbimui atiduodamos įrangos sudarė mobilieji telefonai, kuriuos klientai atneša į „Telia“ salonus.
„Už gautą įrangą klientams pritaikome nuolaidą naujam įrenginiui, o senąją grąžiname į naudotos įrangos sandėlį, čia išrūšiuojame ir paruošiame išvežimui. Patys utilizavimo funkcijos neatliekame, ją patikime sertifikuotiems partneriams, „žaliems taškams“, – teigia „Telia“ Išorinės komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė.
Pasak jos, prie ekologijos „Telia“ prisideda ir panaudodama dalį įrangos pakartotinai, ją atnaujinus tiek fiziškai, tiek programiškai. Bendrovė per metus pakartotinai panaudoja beveik 30 tūkst. vienetų įvairios elektroninės įrangos klientų paslaugoms palaikyti.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė sako, kad atliekų tvarkytojai visas EEĮ atliekas rūšiuoja, atskiria iš prietaisų baterijas ir akumuliatorius, o tolesniame perdirbimo procese atrenka metalą, plastiką, stiklą ir kitas medžiagas. „Dauguma atliekų tinka perdirbimui, o iš jų gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje“, – teigia įmonės atstovė.
Neveikiantys ir pasenę prietaisai, kuriuose yra baterijų ar pakraunamų nešiojamųjų akumuliatorių, turi pavojingų elementų ir medžiagų, todėl prietaisus būtina rūšiuoti ir jokiu būdu jų nemesti į buitinių atliekų konteinerius. EEĮ atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis: gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...