Kare prieš Lietuvą ir tranzito korta

Prieš Klaipėdos uostą

Praėjusios savaitės rusiškos transporto žiniasklaidos svarbus akcentas buvo tai, kad Baltijos šalims prarandant rusiškus krovinius labiausiai nukentės Lietuva. Ne Latvija ar Estija, kuriose didžiausias rusiškų krovinių tranzitą, o būtent Lietuva. Kodėl?

Žinomo Rusijos žurnalo „Evrazija ekspert“ vyriausiasis redaktorius Viačeslavas Sutyrinas įvardino, kad Lietuva gali prarasti 1,3 mlrd. eurų pajamų per metus, kas sudarys 3 proc. jos Bendrojo vidaus produkto, jei praras rusišką tranzitą. Neva, Maskva yra priėmusi strateginį sprendimą visiškai atsisakyti krovinių tranzito per Lietuvos uostus.

Atseit Maskva nebeleisianti į Klaipėdos uostą ne tik savo krovinių, bet ir Kazachstano ar Kinijos tranzito, kuris eina per Rusiją. Taip pat Maskva, neva, padarysianti viską, kad per Klaipėdos uostą nebūtų gabenami ir Baltarusijos kroviniai. Tai būsiantis itin stiprus smūgis Klaipėdos uostui, kuris neteksiantis iki 40 proc. krovinių. 

Skirtingos perspektyvos

Rusijoje bandoma priešpastatyti ne tik Lietuvą ir Baltarusiją, primenant ir atominę elektrinę. Taikikliu yra ir Lietuvos bei Latvijos santykiai. Primenama ir išardyto geležinkelio atkarpos iš Mažeikių naftos į Latviją.

Didžiulė priešprieša kuriama ir dėl Kinijos krovinių. Neva Latvija perima iniciatyvą iš Lietuvos dėl Kinijos krovinių tranzito į Vakarų Europą - vadinamojo šiaurinio „Šilko kelio“ kūrimo.

Dabar apie 95 proc. prekių iš Kinijos į Vakarų Europą sausumos keliu keliauja Rusijos „Transsibiro“ geležinkelio magistrale į Baltarusiją, o po to per Brestą, Lenkiją toliau į Vakarų Europą. Šiaurinis „Šilko kelias“ esanti kaip galimybė daugiau krovinių išgabenti į Europą jūros keliu. 

Alternatyviam „Šilko kelio“ jūriniam maršrutui pradžioje Kinijos valstybinė kompanija „China Merschant Group“ planavusi maršrutą per Klaipėdos uostą. Jis logiškas, nes Klaipėda yra arčiau Baltarusijos.

Tačiau 2017 m. „China Merschant Group“ neva jau apsisprendusi, kad tranzitinis „Šilko kelio“ jūrinis maršrutas eis ne per Klaipėdos, o per Rygos uostą. Neva tai lėmusi sąlyga, kad Latvija turinti sieną su Rusija ir tiesioginį išėjimą į „Transsibiro“ magistralę. Trąsa buvusi išbandyta, kai iš Kinijos į Rygą atkeliavo traukinys su konteineriais, kurie laivais išgabenti į Roterdamo uostą.

„Tokiu būdu Ryga taps stambiu tarptautinio tranzito centru, o Lietuva „Šilko kelyje“ vykdysianti tik regioninio mastelio gabentojo funkciją“, - daroma išvada Rusijoje.

Baltarusija – svarbus partneris

Lietuvoje informacija apie galimą Baltarusijos krovinių praradimą, jei šie pasitrauktų į Rusiją, taip pat reikalai susiję su „China Merschant Group“ komentuojami atsargiai. Transportininkai nenori lįsti į politiką.

Aktyviai į Europos uostus besiveržiančios Kinijos „China Merschant Group“ aktyvumas Klaipėdos uoste yra sumažėjęs. Bet negalima teigti, kad jis yra didelis ir Rygos uoste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad šiuo metu Baltijos jūros regione vyksta ne tik kova dėl krovinių, bet ir didelė intelektualinė krova.

„Rengiamame Klaipėdoje uosto bendrajame plane yra rimtas akcentas į uosto pramoninę plėtrą. Jei susikursime inovatyvius pramoninius vienetus tikrai galėsime perkirsti ir tą logistikos kaštą, kuris Klaipėdos kryptimi šiandien gal ir yra nepatogus“, – teigė jis.

Klaipėdos uoste dar vis tikimasi, kad iš kinų prie Minsko statomo didžiulio logistikos parko naudos jis turės.

„Ten yra kuriamos patrauklios sąlygos su didžiule veiklos perspektyva. Lietuvos verslui svarbu to parko potencialą panaudoti tinkamai. Mano žiniomis, viena Lietuvos kompanija daro didžiulius žingsnius, kad įsikurtų tame parke“, - tikino A.Vaitkus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas mano, kad Baltarusija kaip Klaipėdos uosto partneris yra labai svarbi.

„Vienuolika metų mes masiškai dalyvaujame Baltarusijos transporto savaitės renginiuose tam, kad pamatytume kas vyksta toje šalyje. Jei anksčiau apie krovinį būdavo pradedama kalbėti, kai pastatydavo gamyklą, tai dabar kalba vyksta, kai gamykla dar projektuojama", – akcentavo V.Dambrauskas.