- Vaida Kalinkaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų Lietuvos ūkininkai visiškai legaliai galės auginti pluoštines kanapes. ES tokią veiklą leido jau seniai, tačiau iki šiol kanapes auginę ūkininkai turėjo minti teismų slenksčius, bandydami įrodyti savo veiklos legalumą. Dabar tikimasi, kad jau kitais metais Lietuvoje vešės tūkstančiai hektarų kanapių.
ES leido, Lietuva draudė
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgaras Babanovas džiaugiasi, kad Lietuva galiausiai priėmė įstatymą dėl pluoštinių kanapių auginimo.
Tačiau tvirtina, kad tai turėjo būti padaryta dar 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare. Jo teigimu, pakeitus įstatymą anksčiau, pluoštinių augalų auginimo sektoriuje situacija dabar būtų gerokai kitokia.
Kanapių augintojas tvirtino, kad 2006 m. ėmė aiškėti, jog linų sektorius žlunga. Todėl E.Babanovas nusprendė imtis pluoštinių kanapių auginimo.
"Pagal ES įstatymus pluoštines kanapes buvo galima sėti. ES įstatymas – aukščiau už Lietuvos įstatymus, todėl mes nusprendėme užsėti pirmus 6 hektarus. Na, po to buvo visa istorija.
Dvejus metus vyko teisminiai procesai. Buvau apkaltintas užauginęs 37 tonas narkotinių medžiagų. 2008 m. ES mane išteisino. Buvo teisinis precedentas, kad Lietuva neturi teisės drausti auginti pluoštines kanapes", – pasakojo E.Babanovas.
Jis prisiminė, kad tais pačiais 2008-aisiais Lietuva augino 10 tūkst. hektarų linų, veikė 11 pirminio perdirbimo fabrikų.
"Linai buvo aukštos kokybės. Tačiau 2011 m. viskas žlugo. Ūkininkai pradėjo auginti ne pluoštinis, o tik aliejinius linus. Na, o dėl teisėto pluoštinių kanapių auginimo įstatymas vis dar nebuvo priimtas. Tačiau nuo 2011 m., remiantis teisiniu precedentu, kad ES leidžia auginti šiuos augalus, juos ėmė auginti ir kiti ūkininkai", – sakė E.Babanovas.
Proveržis tikrai bus
Pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo auginamos jau nuo senų senovės.
"Tai mūsų tautinis paveldas, vertinamas visame pasaulyje. Jeigu augalus vertintume pagal pluoštą, linai, kanapės ir dilgėlės – Lietuvos augalai – yra laikomi aukščiausios kokybės", – tvirtino ūkininkas.
Įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, šis augalas atrastas iš naujo.
"Šiais metais, po gegužės mėnesio, galima sakyti, kad prasidėjo auginimo banga. Tai tarsi nauja kultūra, naujas verslas, ir jis auga ne dienomis, o valandomis. Ūkininkų iš tiesų labai daug", – sakė E.Babanovas.
Jis pridūrė, kad besidominčių buvo nemažai ir seniau. Pluoštinėmis kanapėmis domėjosi ne tik ūkininkai, bet ir verslininkai. Deja, daugelis neišdrįsdavo sėti šio augalo savo ūkyje, nes valstybė neteikė paramos. Tačiau jau dabar, nuo 2014 m., planuojama Lietuvoje auginti daugiau kaip 2 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių.
Grąža – dešimteriopa
E.Babanovas mano, kad pirmieji pluoštinėmis kanapėmis turėtų susidomėti ekologinių ūkių savininkai, nes jos puikiai tinka sėjomainai. Šis augalas nėra reiklus ir gana gerai auga bet kokioje žemėje. Žinoma, derlingoje žemėje jis augs geriau. Augdamos nederlingoje žemėje kelerius metus iš eilės, kanapės pakelia derlingumo lygį, išnaikina piktžoles. Pluoštinių kanapių šaknys į žemę įsiskverbia iki 2 metrų gylio, todėl jos patręšia žemę.
Piktžolės kanapių laukuose neauga dėl pluoštinių kanapių aukščio – jos išauga iki 2–2,5 metro. Beje, tai turėtų nuraminti ir bijančius, kad pluoštinių kanapių laukuose gali būti auginamos narkotinės kanapės. Narkotinės kanapės, kaip ir piktžolės, tokiame lauke paprasčiausiai neaugtų.
Be to, auginti pluoštines kanapes, E.Babanovo teigimu, naudinga ir ekonominiu požiūriu. Jis tvirtino, kad investavus 1 litą galima sulaukti iki 10 litų pelno.
"Poreikis labai didelis. Jau vien po pirminio perdirbimo žaliavas superka vokiečiai, prancūzai, šveicarai, netgi kinai ir japonai. Tik reikalinga kokybė ir tam tikras kiekis. Mes tiek netgi nesugebėsime užauginti, koks yra poreikis", – sakė ūkininkas.
Augins sėjomainai
E.Babanovas svarsto, kad yra ūkininkų, kurie kanapes augins tik sėjomainai ir net nesvarstys apie galutinio produkto gamybą. "Jie tiesiog nuims sėklą, pavasarį nuims šiaudus ir viską parduos", – sakė kanapių augintojas.
Mažieji ūkininkai, pasiryžę auginti pluoštines kanapes ne tik sėjomainai, gali investuoti į techniką, gaminti įvairius produktus iš kanapių ir taip sulaukti didesnio pelno.
"Investavę į techniką, jie turi atskirai pluoštą, spalius, sėklas, aliejų, išspaudas, gali gaminti tradicinius kanapinius produktus. Toks ūkininkas, investavęs 100–200 tūkst. litų, pirmais metais tuos pinigus atgaus, netgi augindamas vos 5 hektarus. Uždirbtas pelnas priklauso nuo investicijų ir nuo kooperavimosi. Labai svarbu, kad visi kooperuotųsi, o ne būtų kiekvienas sau", – sakė pašnekovas ir tikino, kad toks yra pagrindinis BPKAPA tikslas.
"Siekiame sujungti visus ūkininkus, verslininkus ir pramonininkus, kad susėdę prie vieno stalo galėtume nuspręsti, kiek auginti, kokį produktą gaminti. Kanapių produktai tikrai reikalingi ir Europai, ir pasauliui", – tvirtino E.Babanovas.
Jis teigė, kad lietuviškomis pluoštinėmis kanapėmis domisi ne tik Europos valstybės, bet netgi Amerika ir Japonija.
"Nors jie turi savų plotų, žino, kad pas mus užauga kokybiškas pluoštas. Taip pat kanapės, kaip ir ramunėlės ar mėtos, turi medicininę vertę, kurios neturi užaugusios kitose šalyse", – tikino E.Babanovas.
Produkcija įvairi
Iš pluoštinių kanapių galima pagaminti gausybę produktų. Senovėje iš jų buvo vejamos virvės, iš audinių – siuvami drabužiai, o spaliai buvo naudojami kaip šiltinimo medžiaga statant namus.
Pritaikius šiuolaikines technologijas, kanapes galima panaudoti ne tik šiems darbams. Jas galima naudoti medicinoje, iš jų gaminami apšiltinimo blokeliai, galima netgi gaminti kilimus ir daugybę kitų produktų. Dažniausiai užsienio pirkėjus domina kuri nors konkreti sritis.
"Jie klausia, kiek galime užauginti žiedų medicinai, pluošto tekstilei, kiek galime tiekti siūlų. Gėda pasakyti, kad Lietuva kol kas nieko negali. Tačiau taip yra laikinai. Per trejus metus ši pramonė tikrai labai stipriai pakils", – įsitikinęs E.Babanovas.
Vertina teigiamai
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad priimtą pluoštinių kanapių auginimo įstatymą vertina labai pozityviai.
"Žinome, kad linai išnyko ir pluoštinės kanapės labai gerai juos pakeičia, – teigė jis. – Tik blogai yra tai, kad sunyko fabrikai, kuriuose buvo perdirbami ir apdorojami linai. Fabrikai būtų beveik tikę ir kanapėms perdirbti."
Tačiau kreipdamas dėmesį vien į leidimą auginti pluoštines kanapes J.Talmantas džiaugėsi, kad galiausiai buvo suprastas skirtumas tarp pluoštinės ir narkotinės kanapės.
"Čia visai kitokios kanapės, jos neturi narkotinių medžiagų. Tuo labiau, kaip teigia mokslininkai, pluoštinės kanapės žydėdamos išskleidžia medžiagų, kurios trukdo užmegzti sėklas, turinčias opijaus. Tai kaip ir prevencinė priemonė", – aiškino jis.
Ūkininkas mano, kad Lietuvoje yra tikrai labai daug šia ūkio šaka susidomėjusių žmonių, kurie imsis šios veiklos.
"Aš manau, jei buvo toks įstatymas priimtas, tai reiškia, kad pluoštinių kanapių auginimu daug kas domėjosi. Buvęs viceministras Aušrys Macijauskas inicijavo tą klausimą ir buvo apkaltintas, kad užsiima narkomanija. Bet vis dėlto tie žmonės, kurie nusprendė, neįsigilinę į klausimą, liko neteisūs. Matote, kad vis dėl to daugelis Seimo narių apsiskaitę, žino mokslinius tyrimus ir priėmė šį įstatymą", – pritarimą įstatymui reiškė LŪS pirmininkas.
Laukus turės deklaruoti
Pluoštinių kanapių auginimo įstatymas priimtas 2013 m. gegužės 23 d.
Įstatymas nurodo pluoštinių kanapių auginimo ir priežiūros reikalavimus, kanapių sėklų importavimo licencijavimo reikalavimus.
Šiuo įstatymu pluoštinių kanapių augintojai įpareigoti iki kiekvienų metų balandžio 1 d. deklaruoti auginamų kanapių laukus, o per tris dienas nuo augalų žydėjimo pradžios informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą.
Atsižvelgiant į pluoštinių kanapių įstatymą buvo pakeistas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1 straipsnis. Jis nurodo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymas nebus taikomas kanapėms, kurios reglamentuojamos Pluoštinių kanapių įstatymu ir kultivuojamos tik pramoniniams tikslams.
Pluoštinių kanapių plotai pasaulyje (2011 m.)
Prancūzija – 55 proc.
Rumunija – 19 proc.
Vengrija – 8 proc.
Vokietija – 8,4 proc.
Olandija – 6 proc.
Italija – 2 proc.
Austrija – 1 proc.
Lenkija – 0,6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...