Kam reikalingas uostas Šventojoje?

Uostas mažai ką domino

Kovo viduryje Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui buvo pateiktas grupės Klaipėdos visuomeninių organizacijų pasirašytas raštas apie tai, kad Lietuvai iškylanti „akivaizdi būtinybė turėti ir antrą jūrų uostą, kuris plėtotų jūrines veiklas, kaip žvejyba, jūrinis turizmas, rekreacija, taip pat tarnautų Būtingės terminalo, pasienio apsaugos, karinių laivų bei tranzitinių jūrinių jachtų priebėgos uostu“.

Nė viename Šventosios uosto atstatymo pasitarime iki šiol neteko girdėti kieno nors pasisakymo, kad nereikia atstatyti šio uosto. Jis yra tarsi dabartinės nepriklausomos Lietuvos visuomenės skola istorijai. Uostas per didelius vargus prieškaryje buvo pastatytas. Nors jo reikšmė nebuvo itin svarbi. Nei kroviniai krauti, nei karo reikmėms jis nepanaudotas. Net ir karo laivas „Prezidentas Smetona“ įplaukęs į šį uostą, vos sugebėjo iš jo išplaukti per audrą užnešus kanalą.

Ekonominio efekto neturėtų atstatytas Šventosios uostas ir mūsų laikais. Jis krovai nebūtų pritaikytas, jachtos dideliais kiekiais į Šventąją neplauktų, nes pats miestelis nėra tam pritaikytas, kruiziniai laivai Šventojoje vėlgi nestotų, nes čia nėra į ką žiūrėti.

Rengdama Šventosios uosto atstatymo dokumentus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne kartą klausė Būtingės naftos terminalo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų, ar jie naudotųsi Šventosios uosteliu?

„Klausta buvo daug kartų, bet sąlyčio taškų nebuvo rasta. Tiek Karinės jūrų pajėgos, tiek pasienio tarnyba mums nepateikė duomenų, kad turėtų kokį nors poreikis Šventosios uoste. Ir nagrinėjant uosto koncepciją, ne kartą gavome atsakymą, kad jiems ten poreikio nėra“, - prisiminė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Dėl Šventosios uosto pritaikymo Būtingės naftos terminalo reikmėms netgi buvo svarstomas atskiras klausimas Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jei tas uostas būtų pritaikomas Būtingės naftos terminalo laivams jame gylis turėtų būti papildomai didesnis 2-3 metrais. Tai to terminalo atstatymo kainas būtų pakėlę keliomis dešimtimis milijonų eurų. Būtingės naftos terminalą valdančios kompanijos „Orlen Lietuva“ atstovai atsakė, kad jie prie Šventosios uosto statybos neprisidėtų, jų reikmėms pakanka Klaipėdos uosto.

Kaip prieš kelis metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo įpareigota pradėti rengti Šventosios uosto atstatymo dokumentus, vyravo ES rekomendacinio pobūdžio nuostata, kad ne mažesniu nei 50 jūrmylių atstumu tarp uostų dėl saugumo turi būti įrengti pramoginių laivų priėmimo taškai. Tačiau pagal 2014-2020 metų ES lėšų naudojimo finansinį periodą tokios rekomendacijos nebeliko. Todėl, kaip aiškino Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus specialistai, nebeliko prasmės Šventosios uosto atkūrimui skirti pinigų iš ES paramos.

Nepasidalina būsimos naštos

Šiuo metu pagrindiniai Šventosios uosto atstatymo iniciatoriai yra žvejai ir vietos bendruomenės. Žemės ūkio ministerijos atstovai mano, kad kalbant apie Šventosios uostą turi būti „diskutuojama ne tik kaip apie žvejybos uostą, tačiau ir kaip apie rekreacinį uostą, kur verslas galėtų teikti įvairias vandens paslaugas ir pramogas“.

Žemės ūkio ministerijos Spaudos tarnyboje paaiškino, kad šiemet sausio 24 dieną į šią ministeriją buvo kviesti institucijų atstovai bei socialiniai partneriai. Tartasi dėl konkrečių veiksmų atstatant Šventosios uostą. Minėtame susitikime Susisiekimo ministerijos buvo paprašyta dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir prašyti įtraukti į Strateginio komiteto darbotvarkę Šventosios uosto atstatymo klausimą. Neseniai atnaujinta šio uosto plėtros taryba. Į ją iš Žemės ūkio ministerijos yra deleguotas viceministras Artūras Bogdanovas.

Dabartinės Vyriausybės programa numato, jog „Žemės ūkio ministerija imsis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą“. Kada tas Vyriausybės programas punktas bus pradėtas įgyvendinti nėra aišku? Bent kol kas  Žemės ūkio ministerija nerodo didelio noro atstatyti Šventosios uostą. Jo atstatymas reikštų nemažo kiekio pinigų išmetimą į be perspektyvų, kad tas projektas kada nors atsipirks.

„Uosto steigėja yra Vyriausybė. Ji Susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas. Susisiekimo ministerija kuria bendrą Klaipėdos ir Šventosios uostų plėtros strategiją, nustato visą teisyną“, - aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovai tarsi duodami suprasti, kad Šventosios uosto atstatymo reikalais turėtų rūpintis Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija.  

Uostas kainuotų brangiai

Šiandien yra visiškai aišku, kaip turėtų būti atstatomas Šventosios uostas, kokiais etapais ir kiek tai kainuotų. Pagal visiškai parengtą techninį projektą ir 2015 m. liepos 21 d. gautą statybos leidimą Šventosios uoste turi būti statomas 643 metrų pietinis ir 438 metrų šiaurinis molas. Uoste būtų nuo 3 iki 6 metrų gylis. Gilinant būtų iškasta apie 700 tūkst. kubinių metrų grunto. Iš viso būtų įrengtos 537 vietos laivams nuo 5 iki 15,4 metrų ilgio švartuoti. Molų statyba ir farvaterio gilinimas kainuotų apie 41 mln. eurų, krantinių statyba ir gilinimas viduje uostelio - apie 50 mln. eurų, automobilių stovėjimo aikštelių ir inžinerinių tinklų įrengimas – apie 2 mln. eurų.

Nenuostabu, kad iškyla didžiulė dilema – ar reikia skirti per 90 mln. eurų Šventosios uosteliui atstatyti, jei jo panaudojimo galimybės ir atsipirkimas labiau nei abejotinas? Realybė tokia, kad Šventosios priekrantės žvejai yra skurdūs. Visi Lietuvos priekrantės žvejai per metus gauna vos pusę milijono pajamų. Šventosios uosto žvejų dalis nesiekia ir penktadalio.

Baltijos jūros žvejai vargu ar naudotųsi Šventosios uosteliu, nes jame nėra jokios žvejybos infrastruktūros. Ir kam ją kurti, jei netoli yra Liepojos uostas, kur jau ir sugužėjo nemaža dalis Lietuvos Baltijos jūros žvejų.

Iš tiesų, Šventosios uostas galėtų būti pritaikytas poilsiui ir rekreacijai. Galbūt atsirastų koks nors laivelis kuris plukdytų į jūrą gaudyti menkių? Gal kas nors sugalvotų vietinę turistinę liniją iš Šventosios į Klaipėdą? Gal vasarą atplauktų viena kita užsieniečio jachtą? Gal keli vietiniai entuziastai laikytų savo jachtas? Gal vienas kitas turtingesnis žmogus atsivežtų nuleisti savo skuterius, ką ir dabar daro? Ir tai, ko gero, viskas. Ir atstatytas Šventosios uostas ekonomikos stebuklo nesukurtų.

Lietuvos Premjeras Saulius Skvernelis viešai yra teigęs, kad „turi būti vystomi tik tie projektai, kurie duoda didžiausią naudą valstybei – kuria gerai apmokamas darbo vietas“. Ar Šventosios uostas kurtų didelę naudą? Jei tai būtų krovos uostas – kurtų. Kitu atveju kyla abejonių. Pavyzdys yra už ES lėšas Nemune pastatytos prieplaukos. Neteko girdėti, kad jos būtų paskatinusios vidaus vandens turizmą. Prie jūros pastatytame pramoginiame uoste didesnė tikimybė, kad su jachtomis atplauks užsieniečiai. Bet pažvelgus į nedidelius Latvijos uostelius, kaip Paviloste, Mesrags, Roja, to turtingų Vakarų Europos turistų ar buriuotojų plūsmo nesimato.  

Susitarimų kol kas nėra

Dėl Šventosios uosto atstatymo ir šiandien visuomenėje yra nemažai chaoso. Pirmiausia neaišku, kas turėtų valdyti Šventosios uostą, jei jis netyčia būtų atstatytas. 

Klaipėdos visuomenininkai nuo Šventosios uosto atstatymo paprašė nušalinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kuri neva nieko nenuveikusi atkuriant šį uostą. Nors realiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pagrindinį ir didžiausią darbą atlikusi institucija.

Jai buvo užkrauta nebūdinga funkcija plėtoti ne krovos paskirčiai skirtą uostą. Klaipėdos uosto direkcija atliko didžiulį geologinio kartografavimo, koncepcijos rengimo darbą, aktyviai dalyvavo rengiant detalųjį planą, atliko techninį projektą, parengė statybos dokumentaciją. Klaipėdos uosto direkcijos dėka buvo išspręsta daug metų besitęsę klausimai, kuriuos ginčijo privatūs subjektai.

„2010-2011 m. buvo padaryta ir nedovanotina klaida, kai primityviausiomis priemonėmis Uosto direkcija bandė atstatyti uostą. Šią klaidą greitai įrodė gamta - atidarytas uostas vos po kelių dienų buvo užneštas smėliu. Šiandien Uosto direkcija labai aiškiai mato viziją, kaip uostas galėtų būti atstatytas, kokia jo paskirtis. Šventosios uosto plėtojimo taryboje buvo nutarta kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą dėl poreikio keisti Šventosios uosto savininko teises įgyvendinantį subjektą, nustatyti Šventosios uosto finansavimo šaltinius. Buvo siūlyta svarstyti galimybes konsoliduoti Žemės ūkio, Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų, Palangos savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų lėšas“, - mąstė A.Vaitkus.