Kalėdinių pirkinių finišo tiesioji: kaip šventes pasitikti ramiai?

Kas slepiasi po brangiomis dovanomis?

Jau įprasta manyti, kad bėgant metams šventėms žmonės išleidžia vis daugiau pinigų. Kol vieni svarsto, kiek šimtų ar net tūkstančių eurų nuguls po Kalėdų eglute, kiti ilgesingai prisimena laikus, kai švenčių žavesys atsispindėjo paprastume ir šeimos židinyje.

„Mano akimis, tuo, kad dabar yra tokie laikai, kai mes galime sau leisti dovanoti, pirkti dovanas, kurios džiugina kitus, reikia tik džiaugtis. Tačiau žmonės dažnai nejaučia ribų, o tada rūpinimasis materialiais dalykais dažnai užgožia dvasinius. Žmonės pamiršta, kokia yra tikroji švenčių prasmė“, – teigia psichologas Erikas Siudikas.

Pasak specialisto, nore pirkti itin brangias dovanas gali slypėti daugelis aspektų, o vienas jų – santykiai su kitais žmonėmis. „Gyvenimas yra labai intensyvus, mes skubame, turime daug veiklos ir dažnai skiriame per mažai laiko savo tėvams, vaikams, draugams. Tada pradeda atrodyti, kad kuo brangesnę dovaną padovanosi per šventes, tuo labiau atpirksi šią savo, pavadinkime, kaltę“, – aiškina E. Siudikas.

Paskutinės minutės pirkiniai – brangiausi

Spontaniškumas kainuoja papildomai. Sumanesniam pinigų panaudojimui skuba niekada nepadeda.

Nors perkant lėktuvo bilietus ar užsisakant keliones pasinaudojus paskutinės minutės pasiūlymais galima nemažai sutaupyti, to paties negalima pasakyti apie kalėdinius pirkinius. „Spontaniškumas kainuoja papildomai. Sumanesniam pinigų panaudojimui skuba niekada nepadeda“, – teigia asmeninių ir šeimos finansų valdymo konsultantas Mindaugas Grajauskas.

Ilgiausiai Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos Savy.lt duomenimis, gruodį žmonės skolinasi itin aktyviai, o norinčiųjų pasiskolinti dar labiau padidėja antrojoje mėnesio pusėje.

„Pastebime, kad gruodį per mūsų platformą klientai itin dažnai skolinasi vartojimui. Sumos svyruoja ties 300-800 eurų. Galima numanyti, kad dalis besiskolinančių yra tie, kuriems dėl tam tikrų priežasčių nepavyko susitaupyti šiam kalėdiniam laikotarpiui arba tie, kurie neatsispyrė kalėdinei prekybos karštinei. Kita dalis skolinasi norėdami iki švenčių pabaigti nebaigtus darbus“, – teigia Savy.lt paskolų rizikos vertinimo komandos vadovė Greta Naudžiūnaitė.

Finansų valdymo specialistas M. Grajauskas pabrėžia, kad streso išvengti ir išleisti mažiausiai pinigų pavyktų, jei pasiruošimas kalėdiniam laikotarpiui vyktų nuosekliai ir iš anksto, o to nepadarius, pastebi pašnekovas, žmonės dažnai nuskriaudžia patys save.

„Ką dažniausiai žmonės padaro – nuskriaudžia save kitose srityse: mažiau atsideda, sutaupo, mažiau investuoja ir viskas dėl šio visuotinio spaudimo keistis dovanomis, kartais galbūt net ne iš noro, o iš poreikio“, – aiškina M.Grajauskas.

Daugiau pastangų, o ne finansinių resursų

Finansinės galimybės, nuotaika, santykiai su kitais žmonėmis, dažnas lankymasis prekybos centruose, socialiniuose tinkluose – visi šie veiksniai, specialistų teigimu, gali lemti užplūstančią kalėdinę karštinę. Tiems, kas dar neišrikiavo dovanų po Kalėdų eglute, psichologas E. Siudikas turi keletą patarimų, o vienas jų – daugiau laiko ir pastangų investuoti į emocijas bei patirtis.

„Siūlyčiau neapsunkinti viso proceso, susitarti dėl dovanų šeimos rate, bandyti padaryti staigmeną, dėti daugiau pastangų, o ne finansinių resursų. Rekomenduočiau dovanoti labiau asmeniškas dovanas, patirtis, mažiau dėmesio skiriant materialiems dalykams“, – patarimais dalijasi psichologas.

Jam pritaria ir asmeninių finansų konsultantas M. Grajauskas, kuris siūlo nusistatyti konkretų limitą, kiek pinigų norima skirti dovanoms ir sudaryti sąrašą, kam kokios dovanos bus dovanojamos, taip pat nevengti rankų darbo dovanų.

„Turint limitą, lengviau suplanuoti visą dovanų pirkimo procesą. O ir kaip taisyklė, dovanos vertė nebūtinai atsispindi jos kainoje“, – teigia M. Grajauskas.