- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
|
Žemės ūkio ir pramonės parodos paviljonas |
1853 m. verslo pasaulis išgyveno tikrą sprogimą – įvairiose šalyse pradėjo veikti beveik pusė šimto stambių, vėliau tarptautiniu mastu išgarsėjusių bendrovių. Tarp šių vardų – „amžinais“ tituluojamų šveicariškų laikrodžių kompanija „Tissot“ bei džinsų klasikai „Levi Strauss & Co“. Taip pat – tarptautinis liftų gamybos lyderis „Otis“ bei švedų įkurta didžiausia Skandinavijos kavos tiekėja „Gevalia“.
Tais pačiais 1853-aisiais Lietuvoje pradėjo veikti ir bravoras „Volfas Engelman“. Tai viena iš garbingiausio amžiaus įmonių mūsų šalyje, šiemet aludarystės versle skaičiuojanti 160-uosius metus. Retas iš šiuolaikinių alaus mėgėjų žino, kad „Volfas Engelman“ kūrėsi tuomet, kai Europos pramonėje vyko perversmas, o aludarystė patyrė lūžį, kuris visam laikui pakeitė suvokimą apie alaus gamybą ir jo kokybę.
|
„Volfas Engelman“ bravoro fasadas XIX a. |
Kas sieja geležinkelį ir alų?
Būtent tuomet, kai Europoje buvo padėti pramoninės aludarystės pamatai, prasidėjo ir bravoro „Volfas Engelman“ istorija. Iš pradžių verslininkas Rafailas Volfas Kaune įsteigė alaus daryklą, kurią vėliau perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas. Pastarojo vardą ir gavo bravoras. Taip Kaune pradėjo veikti viena pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Rytiniame Baltijos jūros regione pramoninių alaus daryklų.
|
„Volfas Engelman“ bravoro naujojo fasado fragmentas |
Dabar atrodo natūralu, kad mūsų aludarių sukurtus gėrimus ragauja ir kitų šalių atstovai. Tačiau iki XIX a. alus Lietuvoje paprastai buvo gaminamas tik vietiniams poreikiams. O vienu iš svarbiausių veiksnių, atvėrusių lietuviškam alui platesnes rinkas, tapo geležinkelis. Atsiradus jam, alų jau buvo galima gabenti greičiau ir patogiau tolimesniais atstumais.
Kaune duris atvėrusi „Engelman“ daryklos pirmtakė kaip tik veikė patogioje strateginėje vietoje – šalia geležinkelio. Daryklos pavadinimas išliko nepakitęs, net ir ją įsigijus bravoro „I. B. Volfas“ savininkams. Kurį laiką abu bravorai veikė atskirai, tačiau jų aludariai pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jau 1872 m. „I. B. Volfo“ alus buvo apdovanotas aukso medaliu Mintaujos (dabartinė Jelgava, Latvija) o vėliau ir Paryžiaus parodoje.
|
Iseras Beras Volfas |
Tiesa, geležinkeliu buvo gabenamas ne tik daryklose išvirtas alus, bet ir atkeliaudavo specialiai bravoro gėrimams užsienyje pagaminta tara. Tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, galbūt todėl dalies bravorų atstovai, ieškodami išskirtinių butelių, kreipėsi į užsienio stiklo meistrus. Pavyzdžiui, kiekvieną „I. B. Volfas“ butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu bei papildomas įrašas, jog butelis yra „bravoro nuosavybė ir neparduodamas“.
|
Tarpukario laikotarpio alaus buteliai |
Be to, mokslininkų perprastas fermentacijos procesas jau tuo metu leido kokybišką alų gaminti didesniais kiekiais. Tikras perversmas minėtame amžiuje įvyko ir kalbant apie alaus įvairovę. Šiais laikais pagal pasaulinę klasifikaciją priskaičiuojam net apie 10 000-15 000 skirtingų alaus rūšių. O štai iki XIX a. šio gėrimo mėgėjus pasiekdavo tik tamsios ar raudonai rudos spalvos alus. Iki tol, kol tuometinės Austrijos-Vengrijos imperijoje buvo atrastas šviesus, auksinio atspalvio, skaidrus pilzeno alus, atvėręs kelius alaus rūšių įvairovei.
|
Per 160 metų „Volfas Engelman“ sukūrė daugiau nei 100 alaus rūšių |
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai buvo privesti pasitraukti iš Lietuvos, tačiau aludarystės verslo neatsisakė ir, šalyje paskelbus nepriklausomybę, grižo atgal, bei vėl pateko į stambiausių ir garbingiausių šalies alaus daryklų sąrašą.
|
Tarpukario „Volfas Engelman“ ženklas |
Bravoro komanda per 160 metų vienijo daugiau nei 50 000 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek žmonių gyvena Alytuje.
1927 m. du bravorai susijungė ir taip gimė bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“, kuri tapo stambiausia alaus gamintoja A. Smetonos valdomoje Lietuvoje ir užėmė apie 40 proc. tuometinės alaus rinkos. Ir tais laikais bravorui buvo svarbu išsiskirti rinkoje. Tad „Volfas Engelman“ alaus buteliai ir medinės statinės buvo žymimi unikaliu prekės ženklu, kuriame pavaizduoti statinę laikantis liūtas ir vilkas. Jie atspindi alaus daryklos įkūrėjų giminės simboliką.
|
2011 m. “Volfas Engelman” susigrąžino istorinį vardą |
Kartu su naujovėmis
Didžiausia tarpukario alaus darykla „I. B. Volfas-Engelman“ nuo pat įkūrimo žengė kartu su technologijos naujovėmis bei garsėjo modernumu. Bravoras pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti dirbtinį šaldymą. Be to, jame alų išpilstydavo automatiniu būdu, o salyklo skyrius buvo įrengtas pagal pažangiausius to meto standartus.
|
„Volfas Engelman“ alaus virimo skyrius XXa. 3-čias dešimtmetis |
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų
Sąjungai, alaus darykla buvo nacionalizuota ir jų įkūrėjų pavardės išnyko iš pavadinimo. Vėliau keitėsi ne tik daryklos pavadinimai, bet ir savininkai, tačiau, nepaisant sudėtingų sąlygų, bravore buvo puoselėjamos aludarystės tradicijos. Septintajame dešimtmetyje darykla gavo „Ragučio“ vardą.
Tik 2011 m. atkurtas istorinis teisingumas – bravorui sugrąžintas jo ankstesnis vardas. Beje, „Volfas Engelman“ tebėra vienintelė Lietuvos darykla, kurios pavadinimą sudaro jos įkūrėjų pavardės. Šiuo metu įmonė yra tarp garbingiausių savo amžiumi verslo įmonių šalyje ir patenka į didžiausių šalies aludarių trejetuką.
|
Dabartinis virimo skyrius |
|
„Volfas Engelman“ Rinktinis |
„Šiemet minime savo bravoro 160 metų jubiliejų. Tai laikas, kai ne tik kuriame ateities planus, bet ir trumpam atsigręžiame atgal. Didžiuojamės būdami tarp garbingiausio amžiaus Lietuvos įmonių ir patekdami į vieną sąrašą kartu su tais pačiais metais įsikūrusiomis garsiomis pasaulinėmis korporacijomis“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Tačiau, net ir prabėgus tiek metų, bravoro aludariai išliko ištikimi savo siekiui ne tik išlaikyti geriausias tradicijas, bet ir diegti naujoves. Ir šiais laikais bravoras šalyje garsėja inovatyviu požiūriu. „Volfas Engelman“ pirmasis Lietuvoje pradėjo alų pilstyti į pintos talpos skardines ir butelius. Taip į rinką sugrąžintas šimtmečius Europoje naudotas alaus matavimo vienetas, kuris sudaro 0,568 litro arba pusketvirto gurkšnio daugiau negu yra pusės litro talpoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai15
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...