- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
-
Kaip pasikeitė aludarystės verslas per 160 metų?
|
Žemės ūkio ir pramonės parodos paviljonas |
1853 m. verslo pasaulis išgyveno tikrą sprogimą – įvairiose šalyse pradėjo veikti beveik pusė šimto stambių, vėliau tarptautiniu mastu išgarsėjusių bendrovių. Tarp šių vardų – „amžinais“ tituluojamų šveicariškų laikrodžių kompanija „Tissot“ bei džinsų klasikai „Levi Strauss & Co“. Taip pat – tarptautinis liftų gamybos lyderis „Otis“ bei švedų įkurta didžiausia Skandinavijos kavos tiekėja „Gevalia“.
Tais pačiais 1853-aisiais Lietuvoje pradėjo veikti ir bravoras „Volfas Engelman“. Tai viena iš garbingiausio amžiaus įmonių mūsų šalyje, šiemet aludarystės versle skaičiuojanti 160-uosius metus. Retas iš šiuolaikinių alaus mėgėjų žino, kad „Volfas Engelman“ kūrėsi tuomet, kai Europos pramonėje vyko perversmas, o aludarystė patyrė lūžį, kuris visam laikui pakeitė suvokimą apie alaus gamybą ir jo kokybę.
|
„Volfas Engelman“ bravoro fasadas XIX a. |
Kas sieja geležinkelį ir alų?
Būtent tuomet, kai Europoje buvo padėti pramoninės aludarystės pamatai, prasidėjo ir bravoro „Volfas Engelman“ istorija. Iš pradžių verslininkas Rafailas Volfas Kaune įsteigė alaus daryklą, kurią vėliau perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas. Pastarojo vardą ir gavo bravoras. Taip Kaune pradėjo veikti viena pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Rytiniame Baltijos jūros regione pramoninių alaus daryklų.
|
„Volfas Engelman“ bravoro naujojo fasado fragmentas |
Dabar atrodo natūralu, kad mūsų aludarių sukurtus gėrimus ragauja ir kitų šalių atstovai. Tačiau iki XIX a. alus Lietuvoje paprastai buvo gaminamas tik vietiniams poreikiams. O vienu iš svarbiausių veiksnių, atvėrusių lietuviškam alui platesnes rinkas, tapo geležinkelis. Atsiradus jam, alų jau buvo galima gabenti greičiau ir patogiau tolimesniais atstumais.
Kaune duris atvėrusi „Engelman“ daryklos pirmtakė kaip tik veikė patogioje strateginėje vietoje – šalia geležinkelio. Daryklos pavadinimas išliko nepakitęs, net ir ją įsigijus bravoro „I. B. Volfas“ savininkams. Kurį laiką abu bravorai veikė atskirai, tačiau jų aludariai pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jau 1872 m. „I. B. Volfo“ alus buvo apdovanotas aukso medaliu Mintaujos (dabartinė Jelgava, Latvija) o vėliau ir Paryžiaus parodoje.
|
Iseras Beras Volfas |
Tiesa, geležinkeliu buvo gabenamas ne tik daryklose išvirtas alus, bet ir atkeliaudavo specialiai bravoro gėrimams užsienyje pagaminta tara. Tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, galbūt todėl dalies bravorų atstovai, ieškodami išskirtinių butelių, kreipėsi į užsienio stiklo meistrus. Pavyzdžiui, kiekvieną „I. B. Volfas“ butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu bei papildomas įrašas, jog butelis yra „bravoro nuosavybė ir neparduodamas“.
|
Tarpukario laikotarpio alaus buteliai |
Be to, mokslininkų perprastas fermentacijos procesas jau tuo metu leido kokybišką alų gaminti didesniais kiekiais. Tikras perversmas minėtame amžiuje įvyko ir kalbant apie alaus įvairovę. Šiais laikais pagal pasaulinę klasifikaciją priskaičiuojam net apie 10 000-15 000 skirtingų alaus rūšių. O štai iki XIX a. šio gėrimo mėgėjus pasiekdavo tik tamsios ar raudonai rudos spalvos alus. Iki tol, kol tuometinės Austrijos-Vengrijos imperijoje buvo atrastas šviesus, auksinio atspalvio, skaidrus pilzeno alus, atvėręs kelius alaus rūšių įvairovei.
|
Per 160 metų „Volfas Engelman“ sukūrė daugiau nei 100 alaus rūšių |
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai buvo privesti pasitraukti iš Lietuvos, tačiau aludarystės verslo neatsisakė ir, šalyje paskelbus nepriklausomybę, grižo atgal, bei vėl pateko į stambiausių ir garbingiausių šalies alaus daryklų sąrašą.
|
Tarpukario „Volfas Engelman“ ženklas |
Bravoro komanda per 160 metų vienijo daugiau nei 50 000 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek žmonių gyvena Alytuje.
1927 m. du bravorai susijungė ir taip gimė bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“, kuri tapo stambiausia alaus gamintoja A. Smetonos valdomoje Lietuvoje ir užėmė apie 40 proc. tuometinės alaus rinkos. Ir tais laikais bravorui buvo svarbu išsiskirti rinkoje. Tad „Volfas Engelman“ alaus buteliai ir medinės statinės buvo žymimi unikaliu prekės ženklu, kuriame pavaizduoti statinę laikantis liūtas ir vilkas. Jie atspindi alaus daryklos įkūrėjų giminės simboliką.
|
2011 m. “Volfas Engelman” susigrąžino istorinį vardą |
Kartu su naujovėmis
Didžiausia tarpukario alaus darykla „I. B. Volfas-Engelman“ nuo pat įkūrimo žengė kartu su technologijos naujovėmis bei garsėjo modernumu. Bravoras pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti dirbtinį šaldymą. Be to, jame alų išpilstydavo automatiniu būdu, o salyklo skyrius buvo įrengtas pagal pažangiausius to meto standartus.
|
„Volfas Engelman“ alaus virimo skyrius XXa. 3-čias dešimtmetis |
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų
Sąjungai, alaus darykla buvo nacionalizuota ir jų įkūrėjų pavardės išnyko iš pavadinimo. Vėliau keitėsi ne tik daryklos pavadinimai, bet ir savininkai, tačiau, nepaisant sudėtingų sąlygų, bravore buvo puoselėjamos aludarystės tradicijos. Septintajame dešimtmetyje darykla gavo „Ragučio“ vardą.
Tik 2011 m. atkurtas istorinis teisingumas – bravorui sugrąžintas jo ankstesnis vardas. Beje, „Volfas Engelman“ tebėra vienintelė Lietuvos darykla, kurios pavadinimą sudaro jos įkūrėjų pavardės. Šiuo metu įmonė yra tarp garbingiausių savo amžiumi verslo įmonių šalyje ir patenka į didžiausių šalies aludarių trejetuką.
|
Dabartinis virimo skyrius |
|
„Volfas Engelman“ Rinktinis |
„Šiemet minime savo bravoro 160 metų jubiliejų. Tai laikas, kai ne tik kuriame ateities planus, bet ir trumpam atsigręžiame atgal. Didžiuojamės būdami tarp garbingiausio amžiaus Lietuvos įmonių ir patekdami į vieną sąrašą kartu su tais pačiais metais įsikūrusiomis garsiomis pasaulinėmis korporacijomis“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Tačiau, net ir prabėgus tiek metų, bravoro aludariai išliko ištikimi savo siekiui ne tik išlaikyti geriausias tradicijas, bet ir diegti naujoves. Ir šiais laikais bravoras šalyje garsėja inovatyviu požiūriu. „Volfas Engelman“ pirmasis Lietuvoje pradėjo alų pilstyti į pintos talpos skardines ir butelius. Taip į rinką sugrąžintas šimtmečius Europoje naudotas alaus matavimo vienetas, kuris sudaro 0,568 litro arba pusketvirto gurkšnio daugiau negu yra pusės litro talpoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...