Kaip lobo S. Šriūbėnas: pusė milijono grynais – ne bėda

Buvęs aplinkos viceministras bei buvęs Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas nebijo grynaisiais nešiotis milžiniškas pinigų sumas, tačiau tokios drąsos nedemonstruoja, kai į duris beldžiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Tai, portalo delfi.lt turimais duomenimis, atskleidė politiko atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai.

Buvęs viceministras bei pagrindinis Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijos skandalo herojus disponavo įspūdingomis grynųjų pinigų sumomis. Už šiuos pinigus S. Šriūbėnas ir jo žmona Alma Šriūbėnienė prisipirko nekilnojamojo turto (NT) ir vertybinių popierių. Tyrėjai skaičiuoja, kad nenustatytos kilmės pinigų suma viršija pusę milijono litų.

Aiškinantis S. Šriūbėno praturtėjimo aplinkybes, tyrėjai norėjo apžiūrėti politiko ir jo šeimos valdomą NT, tačiau FNTT pareigūnai į patalpas įleisti nebuvo. Politiko atžvilgiu šiuo metu atliekami jau du ikiteisminiai tyrimai – tai patvirtino FNTT ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Pusė milijono grynais

Nors finansų specialistai pataria nesinešioti stambių pinigų sumų grynaisiais, S. Šriūbėnas, tokios rizikos nevengė. Dviejų komercinių bankų tyrėjams pateiktais duomenimis, 2009 m. jis savo banko sąskaitą papildė įspūdinga suma – gerokai daugiau nei 200 tūkst. Lt grynaisiais. Bankai taip pat nurodė, kad tais pačiais metais S. Šriūbėnas nusipirko Vyriausybės vertybinių popierių už sumą, artimą 0,7 mln. Lt.

Nustatyta, kad politikas su žmona NT ir vertybinių popierių pirkimui panaudojo daugiau nei pusę milijono litų grynųjų pinigų. Teisėtų pajamų, kuriomis būtų galima pagrįsti šią įspūdingą grynųjų sumą, tyrėjams kol kas nustatyti nepavyko.

Politiko pamirštą turtą tyrėjai aptiko nesunkiai

FNTT, STT ir kitų žinybų akiratyje S. Šriūbėnas atsidūrė po publikacijų apie politiko sandorius ir turtus. Tuomet viceministras prisiekinėjo neatpažįstantis jam priskiriamo turto.

„Nesigilindamas į detales norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį bei pažymėti, kad iš Jūsų pateiktų duomenų dalis objektų apskritai man nėra girdėti, kiti nurodyti klaidingai, todėl šių duomenų, saugodamas savo šeimos narių privatumą, papildomai komentuoti negaliu“, - raštu pateiktame komentare prieš maždaug metus tvirtino S. Šriūbėnas.

Tačiau tyrėjams visą šį turtą pavyko rasti nesunkiai. Kaip ir duomenis, patvirtinančius, kad įspūdingas NT sąrašas iš tiesų priklauso S. Šriūbėnui.

Turimomis žiniomis, tyrėjai nustatė, kad 2002 m. politikas įsigijo žemės sklypą sostinės Dailidžių gatvėje, o 2009 m. čia įregistravo ūkinį pastatą, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą. „Ūkinis pastatas“ – tai didelis gyvenamasis namas, kurį politikas tvirtina statęs savo dukrai.

S. Šriūbėnas blizgėjo ir kitais sandoriais. Teigiama, kad politikas 2005 m. pirko butą ir garažą sostinės Žolyno gatvėje. Pardavėjas – Vilniaus savivaldybės konkursą Menų spaustuvės rekonstrukcijai laimėjusi „Dekoras“. Jos darbus prižiūrėjo tuometė S. Šriūbėno darbovietė – savivaldybės kompanija „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabartinis pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“).

Buto ir garažo kaina – 154,5 tūkst. Lt. Savo ruožtu tyrėjams pateikta medžiaga, liudija, kad vidutinė tokio turto rinkos vertė tuo metu buvo apie 70 tūkst. Lt didesnė ir kone 50 proc. viršijo S. Šriūbėno sumokėtą kainą.

NT politikas pirko ir iš Gedimino prospekto rekonstrukcijos konkursą laimėjusios bendrovės „Luidas“. Ši kompanija 2009 m. pradžioje S. Šriūbėnui pardavė butą ir garažą sostinės Perkūnkiemio gatvėje, o taip pat – dalį žemės sklypo Pavilnionių gatvėje. Tyrimo duomenimis, už visą šį NT politikas sumokėjo kiek daugiau nei 215 tūkst. Lt.

Beje, ir NT sandoriuose S. Šriūbėnas mojavo stambiomis sumomis grynųjų. 2008 m. pradžioje jis iš fizinio asmens įsigijo administracines patalpas sostinės Naugarduko gatvėje. Už šį NT politikas paklojo 85 tūkst. Lt grynais, o tyrėjų pasitelkti Registrų centro duomenys rodo, kad tuo metu panašios patalpos turėjo kainuoti maždaug dvigubai daugiau.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2011 m. teiktoje deklaracijoje S. Šriūbėnas jokių sandorių nenurodė. 2007 m. jis VRK deklaravo gavęs NT pardavimo pajamų iš jau minėtos įmonės „Dekoras“. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai S. Šriūbėnas deklaraciją pateikė 2011 m., dirbdamas aplinkos viceministru. Joje nėra nė vieno sandorio – nei 2009 m. vykdyto Vyriausybės vertybinių popierių pirkimo, nei NT įsigijimo. Politikas tik kukliai nurodė nuo 2000 m. vykdantis žemės ūkio veiklą, o nuo 2007 m. – patalpų nuomos veiklą.

Nepanoro turtais pasigirti FNTT pareigūnams

S. Šriūbėno atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. FNTT aiškinasi galimą nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą, o STT atlieka tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Tačiau stambiomis sumomis grynųjų mojavęs S. Šriūbėnas nepanoro savo turtų parodyti FNTT pareigūnams. Į savo patalpas FNTT tyrėjų politikas neįsileido. Jis taip pat atsisakė suteikti teisę nepriklausomiems NT vertintojams apžiūrėti ir įvertinti savo NT objektus.

FNTT Vilniaus valdybos viršininkas Dainius Baršauskas patvirtino, kad pernai rudenį S. Šriūbėno atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Taip, yra toks tyrimas. Aš ikiteisminio tyrimo duomenų jums komentuoti dabar negalėsiu“, - sakė R. Baršauskas. Pasak jo, įtarimai S. Šriūbėnui šiuo metu nėra pareikšti.

Tiesa, pareigūnas teigė negalįs plačiau kalbėti apie ikiteisminio tyrimo duomenis ir S. Šriūbėno operacijų grynaisiais bei nenoro įsileisti FNTT pareigūnus nekomentavo.

Komentuoti šios informacijos nepanoro ir šį ikiteisminį tyrimą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Bieliauskas. Jis patvirtino, kad S. Šriūbėno galimai neteisėtas praturtėjimas tiriamas, tačiau dėl išsamesnės informacijos pasiūlė kreiptis raštu.

STT atgaivino nutrauktą tyrimą

STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas, buvęs STT Vilniaus valdybos viršininkas Žydrūnas Bartkus patvirtino, kad STT taip pat atlieka tyrimą S. Šriūbėno atžvilgiu. Tiesa, tai nėra „šviežias“ tyrimas – STT iš naujo ėmėsi anksčiau politiko atžvilgiu vykdyto tyrimo, kuris buvo nutrauktas, nepaisant margų detalių ir pokalbių, kuriuose politikas galimai derasi dėl manipuliavimo viešaisiais pirkimais.

„2005 m. buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo. Tas tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų. Mano asmeninis vertinimas – kad teisėsauginė korupcinių nusikaltimų tyrimo praktika evoliucionuoja, ir tie kriterijai, kurie buvo taikyti 2005 m., keičiasi. Šiais laikais tų įrodymų, kurie buvo tada, galbūt pakaktų, kad byla būtų perduota teismui. Ta byla buvo atnaujinta“, - kalbėjo Ž. Bartkus.

Šis ikiteisminis tyrimas, kurį STT nutarė atnaujinti, pernai buvo išsamiai aprašytas. Tyrimo medžiagoje atgulė ir slapta daryti S. Šriūbėno telefoninių pokalbių įrašai, atskleidę labai savotiškus šio politiko bendravimo su viešaisiais pirkimais suinteresuotais verslininkais įpročius.

Pasak Ž. Bartkaus, STT šiuo metu susiduria su tam tikrais sunkumais – tyrimui trukdo senaties terminas. „Tyrimas buvo pradėtas 2005 m., (galimai nusikalstamos – red.) veikos buvo pradėtos 2004 m., galbūt dar seniau. Ten yra senaties klausimas. Bet kita tyrimo kryptis – tai galimas neteisėtas praturtėjimas“, - tęsė pašnekovas.

Kaip ir FNTT bei prokuroras, Ž. Bartkus teigė negalintis komentuoti turimų duomenų apie S. Šriūbėno sandorius, grynųjų pinigų operacijas bei NT.

Šiame tyrime, anot STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo, S. Šriūbėnui įtarimai taip pat kol kas nepareikšti.

Ž. Bartkaus teigimu, S. Šriūbėno turtų vertinimas patikėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau VMI teigia negalinti komentuoti  turimos medžiagos, mat tai draudžia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).

„VMI negali teikti informacijos apie tiriamus asmenis, kadangi VDAI pateiktas nurodymas draudžia atskleisti informaciją apie konkretaus asmens atžvilgiu atliekamą tyrimą“, -  teigė VMI atstovas spaudai Darius Buta.

S. Šriūbėno komentaras: „nebūk moteriškė“

Pats S. Šriūbėnas su portalo delfi.lt žurnalistu bendravo familiariai. Tiesa, pateikti bet kokius komentarus jis atsisakė net neišgirdęs pirmojo klausimo:

– Laba diena.

– Laba.

– Pono Šriūbėno ieškau.

– O kas jo ieško?

– Šarūnas Černiauskas, žurnalistas iš naujienų portalo delfi.lt.

– Šarūnai, sąžinę turėk Šriūbėno ieškot. Pernai jo atsiieškojai užtektinai. Ir apmelavai užtektinai. Būk vyras, nebūk moteriškė. Kol kas, Šarūnai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaidas

Vaidas portretas
Dar vienas liberastas

Balys

Balys portretas
Lietuvai laikas apsivalyti. Kad tokio tipo veikėjai iš tolo neprieitų prie valstybinės tarnybos.

arnis

arnis portretas
okas nubaude ka uz stambia vagyste/? rasiniai neverti demesio
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    113
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių