Kaip Lietuvos problemas spręstų žmonės: nuo būsto iki paramos daiktais

Ketvirtadienį vykusiame Demografijos forume paviešinta, kaip pagrindines Lietuvos problemas spręstų ir kokių konkrečių priemonių imtųsi piliečiai ir visuomeninės organizacijos.

Kaip Eltai sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, piliečiai pateikė per 100 konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima stabdyti emigraciją, padėti šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms.

„Demografijos priemonių plane nurodytas priemones reitinguosime pagal tai, kaip jas palaiko nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai. Tačiau ir jie patys pasiūlė labai gerų idėjų“, - pridūrė Vyriausybės atstovas.

Būsto politikos srityje piliečiai siūlė valstybei iš dalies ar pilnai finansuoti pradinį įnašą visoms šeimoms.

Nemažai pasiūlymų pateikta siekiant palankesnių sąlygų auginantiems vaikus. Vienas jų - netaikyti amžiaus ribos, nuo kada galima leisti gimusį vaiką į lopšelį-darželį.

Piliečių nuomone, šeimoms, auginančioms vaikus, turėtų būti numatytos mažesnės „Sodros“ įmokos ir didesnės išmokos. Siūlymuose figūruoja išmokų vaikams progresyvumas - kuo mažesnės šeimos pajamos, tuo didesnės išmokos.

Aktuali ir galimybė tėvams dirbti iki 10 darbo dienų per mėnesį, neprarandant vaiko priežiūros išmokų. Kitas pasiūlymas - pirmus 6 vaiko priežiūros mėnesius mokėti 100 proc. darbo užmokesčio, vėliau 80 proc. ir galiausiai - 50 proc. nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba.

Taip pat minima parama daiktais. Siūlymą pateikusiųjų nuomone, sistemingai aprūpinti šeimas būtinais daiktais turėtų valstybinis fondas.

Mažinti emigraciją ir skatinti reemigraciją piliečiai siūlo užsienyje gyvenančių tėvų vaikams organizuojant neformalųjį ugdymą ir užsiėmimus Lietuvoje.

Prie demografinės situacijos gerinimo, piliečių nuomone, prisidėtų praktikų plėtra studentams, skatinant juos praktikuotis atostogų ir vasaros metu, siekiant sklandesnės integracijos į darbo rinką pasibaigus studijoms.

Taip pat minimas pradinis įnašas būstui - parama skolinantis arba subsidija būsto pradiniam įnašui.

Piliečiai ne prieš, kad Lietuva įsileistų žemesnės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių, mažindama administracinę naštą ir skatindama atvykti sezoniniams darbams.

Akcentuojama būtinybė didinti ekonominę gerovę: darbo užmokestį, socialines garantijas, taip pat siūloma labiau rūpintis darbuotojų mokymais.

Priemonėse, kurios pagerintų vyresnio amžiaus žmonių padėtį, visų pirma minimas infrastruktūros gerinimas - daugiabučių namų, viešųjų erdvių pritaikymas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams: keltuvai, nusileidimo takeliai ir t. t.

Piliečiai pasisako už neformalią globą, paskatas globoti artimiesiems.

Taip pat akcentuojamas mokymasis visą gyvenimą - būtinybė vyresnio amžiaus žmonėms sudaryti sąlygas persikvalifikuoti ir dalyvauti darbo rinkoje.

Piliečių nuomone, vyresni nei 70 metų amžiaus žmonės viešuoju transportu turėtų važiuoti nemokamai.

Kaip pabrėžė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas D. Matulionis, Demografijos strategijos akcentas - veiksmų planas, kuris su piliečiais ir visuomeninėmis organizacijomis buvo aptariamas Demografijos forume.

ELTA primena, kad preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą rengė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Savo idėjas piliečiai galėjo išreikšti balandžio-gegužės mėnesiais, viešojoje konsultacijoje užpildydami anketą E.pilietis portale. Jos rezultatai ir buvo paskelbti Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių