- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje populiarios vidinės savanorystės programos, kurių metu įmonės su savo darbuotojais imasi socialinės atsakomybės projektų, kelią skinasi ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu ne tik gerinamas verslo įvaizdis, bet ir stiprinami komandos tarpusavio ryšiai bei žmonių motyvacija.
Kalėdos ir vasara
Savanorystė visame pasaulyje vis dažniau suvokiama kaip puiki darbuotojų įtraukimo ir motyvavimo priemonė. Kai kuriose Lietuvos įmonėse taikoma praktika leisti darbuotojams darbo metu savanoriauti ir tas dienas apmokėti.
Kaip sako jau kelerius metus tokią veiklą vykdančio "Western Union" padalinio Lietuvoje žmogiškųjų išteklių vadovė EMEA regionui Živilė Valeišienė, įvairūs socialiniai projektai pamažu įgauna vis didesnę reikšmę, nes jų įkvėpti darbuotojai ima dar labiau didžiuotis savo įmone, pasijunta svarbia jos dalimi. Maža to, pati kompanija tampa patrauklesnė potencialiems darbuotojams.
"Pasaulinio lygio įmonių patirtis rodo, kad inicijuojant prasmingas veiklas galima padidinti žmonių įsitraukimą, suvienyti kolektyvą ir suteikti jam galimybę gauti naujos energijos trumpam atsitraukus nuo įprastos rutinos. Laikomės požiūrio, kad šiuolaikiškas verslas turi rūpintis ne tik savo teikiamomis paslaugomis ir generuojamomis apyvartomis. XXI amžiuje privalu būti aktyvia miesto bendruomenės dalimi ir rodyti iniciatyvą, sprendžiant tam tikrus visuomenės skaudulius", – teigia ji.
Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė pasakoja, kad gauna įmonių užklausų dėl galimybės savanoriauti: "Itin didelis aktyvumas pastebimas gruodžio mėnesį ir vasaros pradžioje. Paprastai įmonės darbuotojams apmoka dieną, kurią šie skiria savanorystei, ir suteikia finansavimą, kad savanorių grupė galėtų paremti organizaciją."
Įmonių darbuotojai nosies nerauko ir paprašius sutinka tvarkyti teritoriją, surinkti būdas ar iššukuoti gyvūnus.
R.Stukienei antrina ir beglobių gyvūnų gerovės ir globos organizacijos "Vyšnių sodas" vadovė Monika Mužaitė: "Vasarą žmonės nori ištrūkti iš biurų, tad sulaukiame prašymų pasiūlyti 5–6 val. trukmės veiklų, dažniausiai lauke, kuriomis darbuotojai galėtų mums pagelbėti. Prieš atvažiuojant susideriname veiklų sąrašą, papasakojame apie reikalingą aprangą. Paprastai gauname ir lauktuvių – kraiko ar maisto gyvūnams."
Sunkių darbų nesibodi
M.Mužaitė teigia, kad įmonių darbuotojai atvažiuoja ne tik glostyti gyvūnų.
"Įmonių darbuotojai nosies nerauko ir paprašius sutinka tvarkyti teritoriją, surinkti būdas ar iššukuoti gyvūnus. Dažniausiai atvažiuoja labai motyvuoti žmonės, tad jų raginti nereikia. Mūsų savanoriai, matydami, su kokiu užsidegimu dirba čia atvykę svečiai, irgi įgauna įkvėpimo", – džiaugiasi "Vyšnių sodo" vadovė.
Maltos ordino pagalbos tarnyba įmonėms yra parengusi darbų sąrašą, iš kurio veiklas galima išsirinkti 40-je vietovių. Sąraše esama įvairiausių darbų: nuo vaikų dienos centro patalpų remonto iki pagalbos vienišiems senoliams ūkio darbuose ar prašymo nuvežti neįgaliuosius prie jūros.
"Dažniausiai savanorišką veiklą skatina didžiųjų miestų įmonės, kurios prašo, kad savanoriavimo vieta būtų netoli miesto, o mūsų patirtis rodo, kad pagalbos labiausiai reikia mažesniuose miesteliuose, tad labai skatiname įmonių savanorius važiuoti į regionus. Mažų miestelių gyventojai svečius iš didmiesčių sutinka itin džiugiai", – teigia R.Stukienė.
Laimi visi
"Vyšnių sodo" vadovė pastebi, kad įmonių darbuotojai apie savanorystę dažniausiai atsiliepia teigiamai.
"Kartu dirbdama komanda tampa artimesnė, turi galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje ir patiria gerų emocijų. Žmonės supranta, kad ir jie gali prisidėti prie gerų pokyčių, o tai kelia jų savivertę. Dažnai atsiskleidžia ir žmonių kūrybiškumas – būna, kad svečiai taip originaliai nufotografuoja gyvūnus, jog jų nuotraukos socialiniuose tinkluose patraukia daug dėmesio ir gyvūnas randa namus", – teigia M. Mužaitė.
Ž.Valeišienė pastebi, kad įmonės socialinė atsakomybė yra ypač svarbi jauniems žmonėms, kurie ne tik nori dirbti mėgstamą darbą, bet ir jausti, kad jų įmonė prisideda kurdama geresnį pasaulį: "Jauni žmonės noriai dalyvauja socialiniuose projektuose, kurie ne tik suteikia moralinį pasitenkinimą, bet ir ugdo naujus įgūdžius bei leidžia pajusti prasmę."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...