- Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos.
Vis dėlto, analitikų teigimu, litus versdami į eurus, žmonės daro maždaug tik 10 proc. paklaidą, tačiau grėsmė slypi, nustatant mažos vertės prekių kainą.
Kiek klystama, verčiant mintinai kainas iš litų į eurus? Kaip žmonės skaičiuoja? Ir kaip apskritai suvokia prekių ir paslaugų kainas naująja valiuta? To klausę ekspertai sako, kad verčia sumas – kas kaip. Bet neretas apvalina ir kainą litais, ir euro kursą. Pvz., jeigu kaina buvo 9 litai, padidina iki 10-ies, o euro kursą – iki 3,5 euro, nes keturi skaičiai po kablelio – per sunku. Tačiau, anot analitikų, čia ir slypi grėsmė – mat parduotuvėje pamatęs mažesnę sumą, nei užsifiksavusi galvoje, žmogus gali prisipirkti per daug.
„Jeigu mes randame kainas mažesnes, negu mes tikėjomės susiskaičiavę į eurus, mes pasiduodam tai pigumo iliuzijai. Ir atvirkščiai – jeigu mes kainas randame didesnes eurais, negu tikėjomės, tai gali suveikti kaip šioks toks saugiklis nuo pigumo iliuzijos“, – aiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Dėl didelės vertės prekių žmonės esą nepuola elgtis spontaniškai, nors, pvz., skalbimo mašina dabar atrodo keliskart pigesnė, ir kainą palygina su savo pajamomis.
Tačiau išlaidos mažesnės vertės prekėms, anot tyrimo, atrodo ne itin reikšmingos, ir dažnas nė nesusimąsto, kad, pvz., 1,3 euro ir 1,6 euro – tai lito skirtumas. Analitikai siūlo, perkant būtent kasdienes prekes, žiūrėti į kainas litais ir taip kontroliuoti išlaidas. Iš visų dažnai perkamų prekių žmonės esą jau įprato bene tik prie degalų kainos eurais. Kai kurie pagal degalų kainą net vertina kitų prekių kainas, pvz., kiek litrų benzino yra kilogramas mėsos?
Tiesa, ši apklausa daryta prieš pat euro įvedimą, kai kainos tik skelbtos abiem valiutomis, tad, anot banko atstovės, gali būti, kad dabar žmonės jau turi kitokį suvokimą ir skaičiuoja irgi kitaip.
Bet prekybininkai sako – niekas dar nepasikeitę, dažnas nesusigaudo.
„Bendra pinigų apyvarta per dieną sumažėjo, bet atsirado nauja tendencija, kai, sakykim, ateina močiutė – aliejus kainavo 7 litai, dabar jis kainuoja 2 eurai, žinokit, pradėjo judėt tokios prekės, kurios buvo brangesnės ir anksčiau neperkamos. Turbūt dar žmonės nesupranta pilnos euro vertės“, – mano individualios prekybos įmonės savininkas Kęstutis Petrauskas.
Analitikai sako, kad norint greičiau įprasti prie kainų eurais, galima dažniau eiti į parduotuves tiesiog pasidairyti, įsižiūrėti. Ir stengtis įsiminti naujas vadinamąsias kritines ribas: pvz., buvo litas, 10, 20, 50 ar 100 litų. Dabar – 30 euro centų, 3, 6, 15 ir 30 eurų.
Vis dėlto kitų šalių praktika rodo, kad prie mažos vertės prekių kainų eurais įprantama maždaug per pusmetį. O televizoriai, šaldytuvai ar namai ir po dešimtmečio dar skaičiuojami nacionaline valiuta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...