Kaimynų konfliktas – galimybė Klaipėdai?

Šiandien pagrindine Baltarusijos eksporto preke yra būtent naftos produktai: pernai Baltarusija eksportavo iš viso apie 16,9 mln. tonų naftos produktų. Deja, Rusija nuolatos trikdo Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų veiklą tai atsukdama, tai vėl prisukdama juodojo aukso čiaupelį.

Eilinis energetinis konfliktas tarp Rusijos ir Baltarusijos kilo šių metų pradžioje, kai Rusijos dujų milžinas "Gazprom" nesutiko sumažinti Baltarusijai tiekiamų gamtinių dujų kainos. Minskas tada ėmė vienašališkai mokėti Maskvai mažesnę kainą už žydrąjį auksą – Baltarusijos pareigūnų tvirtinimu, tokį sprendimą jie priėmė dėl to, kad Rusija tiekė dujas Vakarų Europos šalims pigiau nei Baltarusijai, o tai yra nesąžininga.

Tada Rusija daugiau nei perpus sumažino Baltarusijai tiekiamos naftos apimtis tol, kol Minskas nepadengs susikaupusios skolos už gamtines dujas. Kadangi Rusija – pagrindinė naftos tiekėja Baltarusijai, Minskas galų gale nusileido ir rudenį padengė įsiskolinimus. Vis dėlto Maskvos nenoras eiti į kompromisus, akivaizdu, labai supykdė Baltarusijos vadovą.

A.Lukašenka šią savaitę vėl pareiškė, kad rimtai ieškoma rusiškos naftos alternatyvų. Neseniai Baltarusijos vadovas lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur, kaip teigiama, taip pat buvo kalbamasi dėl naftos pardavimo.

Tiesa, prieigos prie jūros neturinčiai Baltarusijai reikia uostų: vienas iš galimų variantų – Ukraina, kitas – Baltijos šalys. Rusijos uostai Suomijos įlankos pakrantėje kol kas baltarusių nevilioja, mat vežti ten krovinius – nuostolinga, nepaisant net Rusijos taikomų transportavimo tarifų nuolaidų.

"Galiu patvirtinti, kad šiuo metu svarstome kelis variantus. Ir vienas iš jų – naftos galime gauti per Ukrainą. Tokia galimybė yra. Mes ja kažkada naudojomės nutrūkus tiekimui iš Rusijos. Nafta iš Venesuelos būtų tiekiama per Ukrainą vamzdynu Odesa–Brodai, o tuomet geležinkeliais būtų gabenama į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas", – pažymėjo A.Lukašenka, duodamas specialų interviu Rusijos žiniasklaidai.

"Tiesiog Rusijos rinką užims kita nafta... Taip norite? Vis dėlto 25 mln. tonų naftos perdirbame ir per mus į Vakarus teka 60–80 mln. tonų rusiškos naftos. Ar galima kažkaip subalansuoti interesus ir susikalbėti? Reikia susikalbėti, tačiau kol kas nesusikalbame", – pridūrė jis, aiškiai neslėpdamas savo pasipiktinimo Rusijos energetiniu šantažu.

A.Lukašenkos teigimu, šiandien naftos rinkoje alternatyvių tiekėjų rasti nėra sunku. "Šiandien nafta vos ne per prievarta brukama. Tiesa, gali būti brangiau, vis dėlto..." – pripažino A.Lukašenka.

Be Ukrainos Odesos uosto, Baltarusija naftos importui taip pat gali pasinaudoti Baltijos valstybių uostais, pavyzdžiui, mūsiškiu Klaipėdos uostu, kuris geografiškai yra arčiausiai, arba Latvijos Ventspilio uostu, iš kurio į Baltarusiją driekiasi naftotiekis.

Per Klaipėdą Baltarusija naftą jau importavo 2010 m., tačiau Rusijai atšaukus sankcijas Minskas vėl pasirinko rusų tiekėjus.

Kita vertus, baltarusiai nenori visiškai atsisakyti alternatyvių kelių – neseniai jie pasirašė trejų metų mazuto krovos sutartį su "Klaipėdos nafta". Pagal ją mazuto tiekimas užtikrinamas nuo šių metų lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

Baltarusijos vadovas taip pat priekaištavo Rusijai už tai, kad jo šalis ketino dalyvauti privatizuojant "Bašneft", tačiau Maskva nesutiko.

"Rusija dažnai kritikuoja mus už tai, kad mes nenorime privatizuoti keturių didžiųjų Baltarusijos įmonių. Sakau – gerai: jus domina mūsų įmonės, o mus domina naftos gavyba. Maždaug 7–8 mln. tonų naftos mes pas jus išgautume. Kai vyko "Bašneft" privatizavimo procesas, nusiunčiau pasiūlymus Rusijos vyriausybei, vadovybei. Deja, atsakymo nebuvo. Vadinasi, nenorima, kad mes dalyvautume", – dėstė A.Lukašenka.

Baltarusijos lyderis pavadino klaidingu tokį galimą mastymą Maskvoje. Jo teigimu, Rusijos vyriausybė taip siekia pasilikti sau galimybę už naftą ir gamtines dujas Baltarusiją bet kada paspausti.

Rusijos vyriausybės kontroliuojamas didžiausias šalyje naftos koncernas "Rosneft" praėjusį mėnesį iš valstybės perėmė "Bašneft" kontrolinį akcijų paketą, už jį į valstybės iždą pervedęs 329,7 mlrd. rublių (4,7 mlrd. eurų). Teigiama, esą toks "Bašneft" privatizavimo modelis buvo sumanytas siekiant gauti juo daugiau pinigų už privatizuojamą 19,5 proc. "Rosneft" akcijų paketą ir jais uždengti bent pusę milžiniškos skylės ižde.