- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) persigalvojo ir nutarė nebetirti situacijos žemės ūkyje. Seimui jis siūlo visai atmesti tokio tyrimo iniciatyvą.
Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo konservatorius Kazys Starkevičius, o susilaikė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.
Komitetas nesvarstė iki šiol pateiktų nei opozicijos, nei „valstiečių“ siūlymų, kokius klausimus, susijusius su žemės ūkio reikalais, jis turėtų ištirti.
„Mes paskęsime tyrime“, – teigė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas, komiteto nariams pradėjus svarstyti parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymus pavesti komitetui aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui – įvertinti įstatymų, įteisinančių žemės perkėlimą, atsiradimo aplinkybes ir nustatyti, kokie politikai bei jų artimieji giminaičiai tuo pasinaudojo.
„Kuo ilgiau vilkinsime ir neduosime atsakymų, tuo labiau visokios temos vystysis“, – sakė K. Starkevičius.
Dabar KRK sprendimą dėl atsisakymo tirti situaciją žemės ūkyje vertins Seimas ir dėl jo balsuos kitą savaitę.
Jeigu KRK išvadai parlamentarai pritars, tyrimas nebus pradedamas, tačiau jeigu Seimas tokios išvados nepalaikys, opozicijos iniciatyva gali būti pavesta kitam komitetui.
Po posėdžio A. Skančikas BNS informavo, kad komitetas savo iniciatyva aiškinsis dirbamos žemės koncentraciją, trąšų rinkos situaciją ir vekselių žemės ūkyje klausimą.
A. Skančikas sako, kad šiais trimis klausimais komitetas savarankiškai kontroliuos, bet tik „išsigryninus kelis klausimus“.
„Kitame posėdyje ar dar kitame šiek tiek susidėliosime konkrečius klausimus“, – BNS teigė jis.
A. Stančikas sako, kad tyrimas, kurio siekia dalis parlamentarų, nesvarbu, ar jį atlikti būtų paskirtas komitetas, ar sudaryta speciali komisija, būtų „titininis darbas“. Jis abejoja, ar būtų pasiektas norimas rezultatas.
„Eilėje komiteto diskusijų visą laiką iškildavo klausimų, ar įmanoma iširti tai, kas yra siūloma. Net pati opozicija sako, kad tyrimas neįmanomas. Jeigu kalbame apie 500 ha viršijimą, galime kreiptis į atsakingas institucijas, te, jos išsiaiškina ir mums pateikia informaciją“, – BNS teigė komiteto vadovas.
Seimas kovo pabaigoje nepritarė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimui atmesti opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją komisiją, turinčią ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Tada dėl tyrimo reikalingumo ir buvo nuspręsta prašyti KRK pozicijos.
Imtis žemės ūkio situacijos tyrimo reikalavo konservatoriai paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Tyrimo iniciatoriai siūlė rasti atsakymus į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.
Premjeras: didelius ūkininkus įmanoma labiau apmokestinti
Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus.
„Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.
Taip jis atsakė į Biudžeto ir finansų komiteto nario konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą. Parlamentaras klausė, ar jis pritartų daug žemės turinčių žemdirbių papildomam apmokestinimui, pavyzdžiui, 1 proc. tarifu.
Pasak M. Majausko, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neatmeta galimybės nustatyti žemės mokestį tokiems ūkininkams – tai ministras esą pareiškė per susitikimą su konservatorių frakcijos nariais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...