Kailinių žvėrelių augintojai: draudimai turi atsižvelgti į poveikį ekonomikai

Olandijos ūkininkų ginčo su valdžia pavyzdys gegužės pabaigoje parodė, kad siekiai apriboti ar drausti konkrečių ūkio šakų veiklą privalo būti paremti ekonominiais skaičiavimais, teigia Lietuvos šinšilų augintojus vienijanti Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija (TAGAVA).

Olandijos Hagos teismas gegužės 21 dieną nutarė atšaukti šioje šalyje 2024 metais turėjusį įsigalioti draudimą auginti kailinius žvėrelius, nes toks sprendimas turėtų rimtą finansinį poveikį. Teismas nutarė, kad taip pat neaišku, ar gyvūnų augintojai Olandijoje būtų sulaukę kompensacijų.

„Teismo sprendimas Olandijoje svarbus ir Lietuvai, nes parodo, kad reguliuojančios institucijos negali priimti visą ūkio šaką veikiančių sprendimų, neįvertinusios ekonominių pasekmių. Panašios situacijos užuomazgas mes dabar matome Lietuvoje – svarstoma galimybė nustatyti tokius reikalavimus, kuomet gyvūnų auginimas praktiškai nebebūtų įmanomas“, – sakė TAGAVA vadovas Tomas Gailius.

Hagos apylinkės teismas gegužės pabaigoje nutarė, kad prieš įsigaliojant šiam draudimui, ūkininkai atliko dideles investicijas, todėl ūkio veiklos sustabdymas negalimas nenustačius ekonominio balanso.

„Kai kurių ūkio šakų atstovai Europoje tampa teisės aktų įkaitais – sprendimas Olandijoje būtų panaikinęs ūkio šaką, kurioje dirba apie 1400 žmonių. Wageningeno universitetas buvo paskaičiavęs, kad draudimas Olandijai būtų kainavęs 651 mln. eurų (apie 2,2 mlrd. litų)“, –  sakė T. Gailius.

Olandijoje šiuo metu veikia 160 kailių auginimo ūkių, panašiai tiek, kiek Lietuvoje (apie 120). TAGAVA skaičiuoja, kad šioje ir su ja susijusiose šakose Lietuvoje dirba virš 4 tūkst. darbuotojų, daugiausia – regionuose.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiuo metu svarsto naujus reikalavimus, kurie Lietuvoje turėtų praktiškai tokį pat poveikį kaip ūkio šakos uždraudimas Olandijoje. Galima pastebėti, kad kiekviena šalis pati sprendžia, kokias taisykles taikyti kailinių gyvūnų auginimui – Europos Sąjunga nesikiša į šios ūkio šakos reguliavimą. Todėl kviečiame VMVT  į aktyvų dialogą su augintojais ir mokslininkais, kad Lietuvoje būtų priimti pagrįsti reikalavimai – nes dabar svarstomos žymiai griežtesnės taisyklės nėra nei moksliškai, nei ekonomiškai pagrįstos“, – sakė T. Gailius.

Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija, vienijanti Lietuvos šinšilų augintojus, balandį paskelbė rezoliuciją, kuria paragino skatinti šinšilų verslų plėtrą kaimo regionuose ir mažinti didžiulę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Rezoliucijoje pastebėta, kad Lietuvoje ši ūkio šaka užima reikšmingą vietą – bendras kailių eksportas Lietuvos ekonomikai, remiantis tarptautinio Kopenhagos aukciono duomenimis, kasmet atneša iki 430 mln. litų pajamų, Lietuva užima daugiau nei 1 proc. pasaulinės kailių rinkos.