Kai kurioms šalims bites jau tenka „samdytis“

„Kanados ūkininkai, kad augalai būtų apdulkinti, bites „samdo“, veža paketuose iš kitų valstybių. Štai kokios yra [neonikotinoidų] pasekmės“, – sako Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas A. Skirkevičius. Jo teigimu, kai kurios ES šalys – Vokietija, Slovėnija, Italija, Prancūzija – jau uždraudė pesticidus, kenkiančius bitėms, nelaukdamos ES nutarimų.

Dauguma Europos Sąjungos narių pasirengusios įvesti dvejus metus galiojantį draudimą trims pesticidų rūšims, kurios ypač kenkia bitėms. Europoje nerimaujama dėl nykstančių bičių kolonijų. Bitės ir kiti laukiniai vabzdžiai apdulkina apie trečdalį pasaulyje užauginamų pasėlių. Šiems vabzdžiams išnykus, tam tektų skirti didžiules lėšas.

Už draudimą balsavo 15 ES šalių, prieš – aštuonios, susilaikė keturios. Kaimynai latviai ir estai balsavo už draudimą naudoti pesticidus, o Airija, Graikija, Suomija ir Lietuva susilaikė.

Kokį poveikį bitėms daro kai kurie pesticidai ir ar būtina juos drausti, kokių nuostolių dėl to patirtų ūkininkai, LRT radijo laidos „Ryto garsai“ žurnalistai kalbėjosi su žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu profesoriumi Algirdu Skirkevičiumi.

Kodėl per balsavimą Lietuva susilaikė?

R. Šatkauskas: Neonikotinoidai – tokie pesticidai, kuriais apdorojamos sėklos ir kurie pažeidžia vabzdžių lervas ir jas naikina dar tik sėjant grūdus. Grūdai į dirvą pasėjami jau iš karto apdoroti šiais chemikalais. Šalims balsuojant, Lietuva susilaikė, nes Europa teikia šį reglamentą norėdama ištirti situaciją, ar preparatai daro poveikį bitėms, ar ne.

Reikia turėti omenyje, kokia yra alternatyva. Pirmiausia nėra jokio chemikalo, kuris pakeistų neonikotinoidus. Tai Lietuvoje aktualiausia rapsų augintojams, nes iš rapsų gaunama apie milijardas litų pajamų. Tai reiškia, kad derlius, nenaudojant neonikotinoidų, gerokai sumažėtų.

Antra, neonikotinoidus reikėtų keisti purškiamais chemikalais. Purškiant kenkiama bitėms, daugiau chemikalų patenka į vandenį, į aplinką patenka daugiau dulkių.

Lietuva pritarė Vengrijos siūlymui, kad šalys galėtų padaryti išimtį tam tikriems augalams ir sustiprintų kontrolę. Taigi Lietuvos pozicija – mes būtume už uždraudimą, bet su tam tikromis sąlygomis. Priešingu atveju mes tiesiog susilaikome.

Dabar konkretų sprendimą turi priimti Europos Komisija. Kaip jūs manote, koks jis galėtų būti?

R. Šatkauskas: Lazda turi du galus, nėra vienareikšmiško atsakymo. Taip, bitininkų argumentai labai rimti, todėl mes labai ilgai diskutavome, išklausėme ir bitininkus, ir augalininkus. Tikrai yra faktų, kad šios medžiagos labai kenkia bitėms. Todėl Europos Komisija, atsižvelgdama į bendrą Europos situaciją, priims sprendimą, kuris leis įsitikinti, ar tikrai neonikotinoidai kenkia bitėms.

ES Sveikatos ir vartotojų politikos komisaras Tonio Borgas sakė, jog pažada padaryti visa, kiek nuo jo priklauso, kad bitės, kurios tokios svarbios mūsų ekologinei sistemai, būtų apsaugotos. Vadinasi, tai išties labai svarbus sprendimas.

R. Šatkauskas: Taip, iš tikrųjų tai labai svarbus sprendimas, bet kai kurie oponentai sako, kad mokslinius argumentus nupirko didieji chemikalų gamintojai, todėl neįrodyta neonikotinoidų žala bitelėms. Iš esmės mes irgi būtume pritarę, jeigu būtų pritarta Vengrijos siūlymui. Netgi Latvija, nors balsavo už draudimą, pritartų Vengrijos siūlymui.

Įvairios Europos šalys buvo parengusios peticiją – milijonai piliečių ES pasirašė, kad būtų uždrausti tie pesticidai. Lietuvoje mes apie tai beveik negirdėjome. Gal jums žinoma daugiau?

R. Šatkauskas: Senojoje Europoje demokratiniai principai tikrai labai išvystyti ir bendruomenė aktyvesnė. Aš negirdėjau, kad mūsų bitininkai būtų tokie aktyvūs. Taip, pasitarimuose jie dalyvavo, vyko diskusijos, bet peticijų neteko matyti.

Augalininkams augalai yra verslas. Bet bitės – ne tiek verslas, kiek žmonijai svarbi ekologinės sistemos dalis.

R. Šatkauskas: Bitės, be abejo, pirmiausia gyvas padarėlis. Jos labai naudingos, todėl kitos šalys net atsiveža bites, kad veiktų augalų apdulkinimo sistema. Bet iš tikrųjų tai irgi verslas. Čia turbūt ir yra bėda, kad į bitininkus mes žiūrime kaip į bendruomenę, bet ne kaip į verslo bendruomenę. Kadangi tai nėra verslas, kuriam rimtai atstovaujama, ir išeina, kad į bites mes žiūrime tik kaip į gerą padarėlį, o iš tikrųjų jos gamina medų, bičių pienelį, pikį, duonelę.

Turbūt jūs irgi girdėjote Alberto Einsteino posakį „Kai žemėje išnyks bitės, žmonėms bus belikę gyventi ketveri metai“.

R. Šatkauskas: Visiškai sutinku, todėl mes pritarėme Vengrijos siūlymui, kuris iš principo būtų kompromisinis variantas, ir mes galėtume apsispręsti šalies viduje. Jeigu Europos Komisija priims sprendimą naikinti, suspenduoti neonikotinoidų naudojimą, mes privalėsime jį vykdyti. Jeigu vis dėlto nepriims, visi ir naudos. Sunku pasakyti, kaip čia bus.

A. Skirkevičius: Plačiąja prasme bitės vaidina ypač svarbų vaidmenį ekosistemos savireguliacijos procesuose. Siaurąja prasme jos gamina daug žmogui naudingų produktų, kurie vartojami ir kaip maistas, ir kaip vaistas, pvz., medus, bičių duona, žiedadulkės, bičių pienelis ir kt.

Bitės ypač naudingos apdulkinant augalus. Ši jų nauda maždaug 150 kartų didesnė nei ta, kurią duoda visi bičių produktai. Taigi čia bičių vaidmuo ypatingas. Pavyzdys galėtų būti Kanada, kuri anksčiau buvo viena iš pačių didžiausių medaus eksportuotojų pasaulyje. Tačiau dabar Kanada, kurioje buvo ypač didelė žemės ūkio chemizacija, naudojami įvairūs insekticidai, bičių nebeturi. Todėl Kanados ūkininkai, kad augalai būtų apdulkinti, bites „samdo“, veža paketuose iš kitų valstybių. Štai kokios yra pasekmės.

Kitas labai įdomus pavyzdys – JAV, kurioje irgi labai gerai išvystyta chemizacija. Ten per 60 metų iš maždaug 6 mln. bičių šeimų liko tik 2 mln. Jeigu niekas nesikeis, 2035 m. JAV bičių išvis neturėtų būti. Ten dabar labai smarkiai susizgribta, skiriamos papildomos investicijos, ieškoma būdų, kaip išgelbėti bitininkystę, bet ne taip jau lengva spręsti šitą uždavinį.

Visame pasaulyje neonikotinoidai bitininkystei sukelia labai daug problemų ir ES valstybėse siekiama juos uždrausti. Šią mintį palaiko valstybės, kuriose bitininkystė (ir ne tik bitininkystė) nuo tokių insekticidų jau nukentėjo. Tačiau valstybės, kurias dėl įvairių priežasčių ši nelaimė kol kas nelabai palietė, kažkodėl nenori pritarti draudimui.

Vokietija, kurioje neonikotinoidai padarė savo juodą darbą, nelaukė, kol ES priims nutarimą dėl draudimų, – uždraudė juos pati. Slovėnija, Italija, kur išnyko bitynai, taip pat uždraudė neonikotinoidus. Prancūzija, kuri taip pat patyrė didelių nuostolių, šiuos preparatus irgi uždraudė. Tai reiškia, kad minėtų valstybių žemės ūkis gali išsiversti ir be neonikotinoidų.

Kokios tai cheminės medžiagos? Reikia pripažinti, kad „Bayer“ firmos chemikai atliko labai sudėtingą darbą – surado ir susintetino chemines medžiagas, kuriomis galima sunaikinti augalų kenkėją vabzdį pažeidus jo nervų sistemos funkcionavimą. Tačiau neonikotinoidai paveikia ne tik žalingas augalams vabzdžių rūšis, bet ir naudingas, pvz., bites ir kt.

Čia ir yra esminis neonikotinoidų trūkumas – jie neveikia selektyviai. Galbūt prisimenate tokį preparatą DDT, kuriuo anksčiau buvo naikinami kenkėjai ir kuris dabar uždraustas. Palyginti su DDT, neonikotinoidų efektyvumas 7 200 kartų didesnis. Vadinasi, po dvejų metų augalų nektare dar būna toksiškų šito preparato dozių, nes jis išsilaiko dirvožemyje dvejus metus – per tą laiką suskyla tik 50 proc.

Viceministras sakė, kad rapsų augintojai patirtų milžiniškus nuostolius, jei Lietuvoje tie preparatai būtų uždrausti. Kokios perspektyvos, jūsų manymu, šiandien ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?

A. Skirkevičius: Nesu rapsų augintojas, todėl atkreipkime dėmesį į tai, kad 15 ES valstybių, kurios augina rapsus, balsavo, jog neonikotinoidus reikia uždrausti. Vadinasi, jeigu jos gali apsieiti be šitų preparatų, peršasi išvada, kad Lietuva nėra kažkokia specifinė valstybė ir taip pat turėtų rasti būdų, kaip išsiversti be jų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytas

Vytas portretas
Lietuviai bijo priestarauti europos sajungai ,geriau tegul nuodija ,bet bus milijardas .Bendrai nuo tu chemikalu zus ne tik bites bet ir zmones,o kur ziuri briuselis kaip apkarpyti pensijas ar kazkokius mokescius ivesti tai zino ,o kur garsusia semeta
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Išaugus akcizams, mažėjo alkoholio pardavimai
    Išaugus akcizams, mažėjo alkoholio pardavimai

    Pavasarį itin išaugus alkoholio akcizams, mažėjo visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuoja alkoholio pardavėjai. Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas parduodant vynus, mažiausi praradimai tarp vadinamųjų „bambalių“ arb...

  • Išmokas už sunkiai sergančius vaikus mokės ilgiau
    Išmokas už sunkiai sergančius vaikus mokės ilgiau

    Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį la...

  • S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas
    S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas

    Premjeras sako, jog vienas pagrindinių valdžios iššūkių - dar šiais metais patvirtinti valstybės tarnybos reformą. Pasak Sauliaus Skvernelio, Vyriausybei per beveik vienerius darbo metus nepavyko sumažinti biurokratijos. ...

    3
  • Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka
    Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka

    Šių metų kovo mėnesį smarkiai išaugus akcizų tarifams, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai. Didžiausią nuostolį patyrė vyno gamintojai, mažiausiai nukentėjo alaus kokteilių prekyba. Verslo atstovai tikina, kad s...

    3
  • Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai
    Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai

    Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai vidutiniškai dirba 35,3 metus, o moterys – 35,9. Latvijoje vyrai dirba 35,5 metus, moterys – 35,6. Visose kitose Europos Sąjungos šalyse situa...

    2
  • Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus
    Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus

    Pradėjęs išankstinę 2018-ųjų vasaros sezono prekybą, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ fiksuoja rekordiškai aktyvius pardavimus. Vien per pirmą išankstinių pardavimų savaitę nupirkta 3 kartus, t. y. bev...

  • Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui
    Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui

    JAV gyvenantys lietuviai turi ne vieną idėją, kaip į Lietuvą sugrąžinti iš jos emigravusius žmones. Tarp jų – ir tiesioginis skrydis tarp JAV bei Lietuvos, ir emigravusių lietuvių patirties pritaikymas. ...

    3
  • Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas
    Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas

    Senas posakis byloja, jog prieš keliaujant pamatyti pasaulio pirmiausiai verta susipažinti su savo apylinkėmis. Šiuo patarimu vadovaujasi vis daugiau lietuvių, kurie trumpoms išvykoms ar ilgesniam poilsiui renkasi keliones po kaimynines...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Ministerija aiškins, kaip ūkininkams fiksuoti liūčių nuostolius
    Ministerija aiškins, kaip ūkininkams fiksuoti liūčių nuostolius

    Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuo lietingų orų nukentėjusiems ūkininkams kyla neaiškumų, kaip tinkamai užfiksuoti patirtą žalą. Ministerija tam rengia susitikimą su nuo liūčių nukentėjusių rajonų atstovais ir ketina išai&scaro...

Daugiau straipsnių