Ką daryti artėjant finansinei krizei?

Finansų analitikams prognozuojant besiartinančią krizę, reikėtų daugiau dėmesio teikti savo kasdieniams finansams, galbūt netgi atsisakyti kai kurių išlaidų. Tačiau taupyti reikia nepaisant to, ar ekonomika išgyvena pakilimą, ar recesiją. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė. Savo ruožtu ekonomistas Gitanas Nausėda pažymi, kad nors tokių pranašysčių buvo galima girdėti, 2016 metai finansinės krizės neturėtų atnešti. 

2015 metais ne kartą teko girdėti apie dar vieną besiartinančią pasaulinę ekonomikos krizę. Kalbas kurstė Kinijos akcijų burbulo sprogimas, padėtis Graikijoje, stagnuojanti euro zonos ekonomika, JAV centrinio banko ketinimai didinti palūkanų normas. Šių metų spalį vyriausiasis „Citi Group“ (viena iš pagrindinių JAV finansinių paslaugų bendrovių – LRT.lt) ekonomistas Willemas Buiteris kalbėjo, kad ekonominė krizė ištiks jau 2016 metais.

LRT.lt laišką parašęs vilnietis Vaidas domisi, kaip planuoti savo asmeninius finansus, girdint artėjančios finansinės krizės prognozes.

„Iki 2008-ųjų Lietuvoje buvo statybų bumas – daugelis įsigijo namus, butus už dideles sumas, ėmė daug paskolų, o vėliau, užklupus krizei, teko nusivilti. Dabar ekonomika vėl atsigauna, tačiau vėl esama perspėjimų dėl gresiančios krizės.

Ką daryti žmogui, svarstančiam šiemet ar kitąmet įsigyti būstą – ar verta imti paskolą, ar palaukti keletą metų? Galbūt labiau apsimoka taupyti ir tik po 2–3 metų pirkti savo būstą? Ar apsimoka taupyti, ar geriau išleisti pinigus?“ – klausia LRT.lt skaitytojas.

O. Bložienė: svarbu turėti „planą B“

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė pastebi, kad, gerėjant ekonominei situacijai šalyje, žmonės yra linkę daugiau vartoti, taupymo tempai yra sulėtėję. Tačiau, pasak pašnekovės, net ekonomikos augimo metu nevertėtų pernelyg atleisti vadelių ir pradėti galvoti, kad galima sau leisti daugiau išlaidauti.

„Kai pasikeičia padėtis ir tikrai jaučiame grėsmę, reikia peržiūrėti savo kasdienius finansus, galbūt ko nors atsisakyti. Tačiau taupyti, atidėti 10 proc. savo pajamų ir kurti rezervą reikia visais laikais, nesvarbu, ar tai recesija, ar pakilimas.

Nereikia ir pasaulinės krizės: mes kiekvienas turime savo krizes, kada sumažėja pajamos, padidėja išlaidos. Taupymas turi būti nuoseklus ir nuolatinis įprotis, tuomet, besikeičiant ekonomikos ciklui, bus lengviau prisitaikyti“, – pataria asmeninių finansų ekspertė.

Kalbant apie skolinimąsi ir investavimą, anot O. Bložienės, kiekvienas turėtų labai gerai įvertinti rizikas, turėti „planą B“, kas bus, jei situacija pasikeis, iš ko teks dengti paskolos įmokas.

„Apskritai, jei žmogus neturi pakankamos sumos pradiniam įnašui, nėra užtikrintas dėl pajamų, iš kurių mokės paskolos įmokas, skolintis neverta.

Tiems, kurie turi paskolas, yra ypatingai svarbu turėti santaupų, nes sumažėjus pajamoms ar dingus jų šaltiniui, paskolos niekur nedings“, – pabrėžia pašnekovė.

G. Nausėda: grėsmingiausi „gaisrai“ – prigesinti

SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, bene daugiausiai nerimo kėlę galimi finansų krizės židiniai – Graikija bei Kinija – šiuo metu nėra itin pavojingi. Tačiau tam tikros grėsmės, ypač iš JAV centrinio banko, lieka egzistuoti.

„Negalėčiau pasakyti, kad šiuo metu pradeda formuotis pražūtinga audra: kai kurie „gaisrai“, kurie buvo kilę 2015 metais, yra prigesinti. Tiesa, problemos nedingo.

Centriniai bankai, ypač FED (JAV centrinis bankas), gali sukelti krizę, jei pradės pernelyg agresyviai didinti palūkanų normas ir pasaulinėje ekonomikoje pažeis pusiausvyrą“, – kalba ekonomistas.

G. Nausėdos teigimu, jei prie normalių palūkanų pavyks grįžti atsargiai, atsižvelgiant ne tik į JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikos aplinkybes, pavyks išvengti blogiausio scenarijaus ir grįžti į spartesnio augimo kelią. Tarptautinės institucijos, prognozuojančios pasaulinės ekonomikos plėtrą, pasak pašnekovo, į 2016 metus žiūri su vis didesniu optimizmu.

„Dar vienas grėsmės šaltinis – labai trapi situacija kylančiose rinkose. Tačiau euro zonos ekonominė padėtis neišsiskiria niekuo, ko nebūtume patyrę praeityje. Euro zonos atsigavimas, nors ir lėtas, vyksta kylančia linija. Jei vėl „neužsidegs“ Graikija, euro zona pamažu turėtų pradėti augti sparčiau“, – sako G. Nausėda.