- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai prašant dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad įstatymas, apribojęs žemės įsigijimą susijusiems asmenims, neveikia. Todėl, pasak jo, apie tai bus diskutuojama ir bandoma taisyti padėtį.
K. Navickas pirmadienį sakė, kad labai svarbu, jog šeimos ūkių atstovai rodo aktyvumą ir teikia siūlymus, bet kartu teigė, kad jų veiksmai yra šiek tiek pavėluoti.
„Norėtųsi, kad tai būtų buvę praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas strateginis planas, teiktas Europos Komisijai. Bet ne viskas prarasta – per prioritetus, per kitus dalykus surasime tuos sprendimus, juolab, kad ta linkme ir judame“, – trumpoje spaudos konferencijoje teigė ministras.
Pasak jo, žemės įsigijimo ribojimas „yra besitęsianti problema“, nes, pasak jo, susijusiems asmenims ribojimus įsigyti žemės numatantis įstatymas neveikia.
Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma.
„Neveikia per susietumą juridinių asmenų. Manau, kad prie šios diskusijos turime grįžti ir nuspręsti, kad veiktų, kaip ir turėtų veikti“, – teigė ministras.
Šeimos ūkininkai prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.
Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.
K. Navickas pripažino, kad šeimos ūkių kooperacijos trūksta, bet, jo manymu, ūkininkai čia turėtų rodyti daugiau iniciatyvų: „Patys ūkininkai tų priemonių nesiima, tai irgi, matyt, reikėtų apie tai pagalvoti“.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pirmadienį pabrėžė, kad įsigiję daug žemės ir todėl gebantys išgyventi be paramos stambieji ūkininkai vis tiek yra remiami ES lėšomis, todėl jis siūlo tokiems žemdirbiams apkarpyti tiesiogines išmokas.
„Mūsų rezoliucijos tikslas yra, kad žemių įsigijimui taikomi ribojimai veiktų visiems, kad nebūtų gudravimų. O antras klausimas yra, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkininkai, kurie gali dirbti be paramos, kad būtų neberemiami, kurie gauna daugiau 60 tūkst. eurų bazinės išmokos, kad tas rėmimas būtų sustabdytas“, – Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovų spaudos konferencijoje teigė ūkininkas.
Pasak V. Buivydo, reikia ieškoti išeičių, nes dabar 80 proc. dirbamos žemės Lietuvoje priklauso 10 proc. susijusių asmenų.
„10 proc. susietų fizinių ir su jais susijusių juridinių asmenų Lietuvoje valdo 80 proc. žemės“, – pareiškė V. Buivydas.
Jo teigimu, tokius duomenis yra pateikusi Žemės naudotojų asociacija.
„Šie skaičiai įspūdingi ir tai kelia nacionalinio saugumo, kartų atsinaujinimo klausimui. Šiai dienai jaunieji ūkininkai, norintys įsigyti žemės, neturi galimybės, nes pirmenybę turi besiribojančios žemės savininkai. Tai absurdiška situacija“, – tvirtino V. Buivydas.
Pasak jo, ūkių stambėjimas yra akivaizdus – ūkiai auga „hektarine išraiška“, tuo metu smulkūs ir vidutiniai, šeimos ir jaunųjų ūkininkų ūkiai traukiasi, nes neatlaiko konkurencijos.
„Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma“, – tvirtino jis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad 3 proc. didelių ūkininkų pasiima apie 50 proc. europinės paramos, skirtos Lietuvai. Pasak jo, apie 30 asmenų valdo beveik 0,5 mln. ha žemės.
A. Svitojaus teigimu, šeimos ūkininkų, kurių buvo virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.
„Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...