Jaunimas Lietuvoje neskuba ieškoti būsto – vis dažniau pasilieka pas tėvus

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetas. Tai patvirtino ir neseniai atliktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrimas, kurio metu buvo apklausta 1,2 tūkstančio 18-35 m. amžiaus žmonių.

„Jaunimui, ieškančiam būsto, daugiausia sunkumų kyla dėl didelių nuomos ar išlaikymo kaštų, nepalankių įsigijimo sąlygų. Taip pat dėl to, kad bankai kelia aukštus reikalavimus paskolų gavėjams, arba tiesiog todėl, kad neretai nepavyksta rasti tinkamo ar kokybiško būsto“, - teigia VDU socialinių tyrimų centro atstovė Rūta Brazienė.

Tyrimas atskleidė didelius skirtumus tarp Europos šalių. Tradiciškai vėlyvas išėjimas iš tėvų namų buvo ir yra būdingas Pietų Europos šalių jaunimui. Tačiau pastaruoju metu šios tendencijos vis dažniau pastebimos ir kitose Europos šalyse.

Didžiausia dalis 25-34 m. asmenų, gyvenančių su tėvais, yra Rytų Europos (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje) bei Pietų Europos (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) šalyse, o mažiausia - šiaurinėse valstybėse (Suomijoje, Švedijoje, Danijoje).

Visoje Europos Sąjungoje beveik pusė (46 proc.) 25-34 m. amžiaus asmenų vis dar gyvena su tėvais. Jaunimas naudojasi keliomis pagrindinėmis strategijomis: gyvena su tėvais, nuomojasi arba įsigyja nuosavą būstą. Tik labai nedidelė dalis jų Lietuvoje gali įsigyti būstą, sumokėję iš karto visą rinkos kainą, - didžioji dalis perka su paskola.

Visoje Europos Sąjungoje beveik pusė (46 proc.) 25-34 m. amžiaus asmenų vis dar gyvena su tėvais.

Per pastarąjį dešimtmetį būsto rinkoje įvyko didelių pokyčių, kurie pirmiausia lėmė suprastėjusias sąlygas jauniems asmenims įsigyti būstą. Tai - išaugusios įsigijimo ir nuomos kainos, kurios prieš 2008 m. krizinį laikotarpį pasiekė rekordinį lygmenį, taip pat paskolų sąlygos, įmokų dydis ir kiti rodikliai, dėl kurių būstas yra neprieinamas tik pradėjusiems dirbti po studijų ar mokyklos baigimo.

Pasibaigus krizei, būsto kainos ir vėl pastebimai auga: palyginus 2016 ir 2017 metų pirmuosius ketvirčius, būsto kainos euro zonoje išaugo 4,1 proc., tuo tarpu visoje ES - 4,7 proc. „Eurostat“ duomenimis, būstai labiausiai brango Rytų ir Vidurio Europoje: Čekijoje (11,0 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). Stabiliausios kainos išliko Italijoje - ten jos padidėjo vos 0,1 proc.

Galimybes įsigyti būstą ar išsimokėti būsto paskolą gana nepalankiai vertina daugelis apklaustųjų. Net 95 proc. jų pritarė nuomonei, kad jaunam asmeniui išsimokėti tokią paskolą yra pakankamai sunku. Panašiai galvoja ir gaunantieji vidutines pajamas: 90 procentų respondentų pritarė, kad gaunant vidutines pajamas paskolą išsimokėti taip pat pakankamai sunku.

Būsto politikoje jaunimas nėra prioritetinė grupė. Tačiau neseniai šioje srityje valdininkai ėmėsi reikšmingų pastangų - labai svarbu paminėti nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą Lietuvos regionuose, kuris leis jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti.

Tuo tarpu tyrime dalyvavęs jaunimas pasisako už svaresnį valstybės vaidmenį būsto politikoje. Net 65,4 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritarė nuomonei, kad bankai labiau reguliuoja apsirūpinimą būstu nei valstybė, ir tik kiek mažiau nei trečdalis (28,7 proc.) sutiko, kad valstybė apskritai neturėtų kištis į apsirūpinimo būstu klausimus, nes tai paties žmogaus asmeninė atsakomybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių