Išvada: urėdijų reforma naudinga, bet gali pakenkti smulkiajam verslui

Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo viena konsultacijų bendrovė „Civitta“.

Šios bendrovės teisininkai laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą teisiniu, vadybiniu bei viešojo administravimo požiūriais įvertinti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos.

Lietuvos miškininkų sąjunga taip pat turėjo pateikti urėdijų reformos ekspertinio vertinimo išvadą, bet Seimas jos dar nėra gavęs. Gali būti, kad jos išsiųstos paštu. Sąjungos vadovas Edmundas Bartkevičius BNS teigė, kad atstovaujantis advokatas išvadas turėjo pateikti.

Seimui nepriklausomų ekspertų išvados teikiamos, nes to pareikalavo beveik penkios dešimtys parlamentarų. Miškininkai teigia, kad Seimas su jais reformos nederino ir neaptarė, todėl jie rengė mitingus ir grasina streikais. Dėl urėdijų reformos Seimas planuoja apsispręsti iki atostogų.

„Civitta“ Seimui rekomenduoja priimti urėdijų reformą numatančias pataisas bei siūlo „aiškiai atskirti urėdijų ir juridinių asmenų skaičiaus nustatymo klausimus“.

Pasak ekspertų, darytina išvada, kad priėmus jų rekomendacijas, „miškų sektorius galėtų nuosekliai judėti link veiksmingo išteklių paskirstymo aukštesnių valdymo efektyvumo ir skaidrumo standartų“.

Svarbiausiu argumentu, kodėl reikia skubėti patvirtinti reformą, laikomas Lietuvos stojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri Lietuvai yra nurodžiusi imtis priemonių konsoliduojant miškų ūkio sektorių.

„Civitta“ taip pat sako, kad tikimasi „ženkliai teigiamo“ reformos poveikio strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumumui bei investiciniams pajėgumams, pataisos atitinka EBPO rekomendacijas.

Taip pat akcentuojama, kad miškų urėdijų apjungimas padidins viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumą.

„Viena vertus, apjungus savarankiškai veikiančias miškų urėdijas, galima sukurti centralizuotą viešųjų pirkimų centrą. Antra vertus, viešųjų pirkimų centralizavimas leis ženkliai sumažinti žmogiškuosius išteklius, viešųjų pirkimų specialistų dirbamų valandų skaičių“, - rašoma išvadose.

Anot „Civittos“ teisininkų, medienos pardavimas iš vieno tiekėjo - įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai” - supaprastins medienos įsigijimą - pirkimai bus vykdomi „vieno langelio” principu, kai „Lietuvos valstybiniai miškai” veiks kaip centralizuotas medienos pardavimo centras. Tai leistų sumažinti pardavimų procesuose dalyvaujančių darbuotojų kaštus, būtų patiriama mažiau išlaidų administruojant pardavimų procesą. Taip pat, konsoliduotai valstybės įmonei atsiranda galimybė tenkinti didesnio masto medienos užsakymus – susidaro prielaidos vykdyti didesnio masto aukcionus. „Dėl to šalis tampa patrauklesnė investuotojams“, -prognozuojama ekspertų išvadose.

„Civittos“ teisininkai taip pat pripažįsta, kad urėdijų apjungimas į vieną įmonę gali pakenkti smulkiam verslui.

„Visgi, medienos pardavimų centralizavimas galimai didina riziką neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, nes jų įsigijami medienos kiekiai bus nepakankami dalyvavimui masto aukcionuose. Atsižvelgiant į visas išvardintas priežastis, vertiname, kad, nepaisant visų teigiamų aspektų, dėl rizikos pakenkti smulkiajam verslui įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams“, - teigiama ekspertų išvadose. 

„Civittos“ teisininkai be kita ko nurodo, kad projekto „turinys neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo“. „Atitinkamai, vertiname kad įstatymo projektas neturi poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui. Visgi, atkreipiame dėmesį, kad šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos“.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai penktadienį svarstys urėdijų reformą ir ekspertų išvadas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių