Istorinių pakilimų sąsajos uoste

Auga pajamos ir pelnas

Istorijon išeinantys 2016 metais Klaipėdos uostui bus išskirtiniai. Visiškai įmanoma, kad jis pirmą kartą istorijoje pasieks 40 mln. tonų metinės krovos ribą.

Taip pat bus pasiektas Uosto direkcijos didžiausias visų laikų pajamų rodiklis – apie 50 mln. eurų. Pajamos galėjo būti dar didesnės. Bet dėl intensyvių investicijų į uosto krantines, kai kurios jų išimtos iš apyvartos, todėl uosto kompanijos mažiau sumokėjo uosto žemės nuomos mokesčių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius – vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis žadėjo, kad 2016 metais Uosto direkcija gaus apie 31 mln. eurų pelno. Palyginti su 2015-aisiais pelno bus kokiais 6-7 mln. eurų daugiau. Tai lemia dėl investicijų į uostą nuolat auganti jo krovos apyvarta.

Anot M.Armonaičio, uosto direkcijos finansinius rodiklius pagerino ir ypač sėkmingas vilkiko „Stumbras“ pardavimas. Už jį gauta 2 mln. 175 tūkst. eurų. 15 metų laivui tai palyginti geras pardavimas. Galima palyginti, kad bankrutavusi Lietuvos jūrų laivininkystė prekybinį laivą „Deltuva“ pardavė tik maždaug už 1,7 mln. Iš vilkiko „Stumbras“ pardavimo Uosto direkcija gavo 1,6 mln. eurų grynojo pelno.

Įtakos pelno rodikliams turėjo ir 2016 metais sumažėjusios uosto eksploatavimo išlaidos dėl valymo darbų. Jei 2015 metais uoste buvo išvalyta beveik milijonas kubinių metrų sąnašų, tai 2016 metais jų kiekis siekė tik apie 450 tūkst. kubinių metrų.

Dar labiau uosto išlaidos dėl valymo sumažės, kai Uosto direkcija įsigys nuosavą žemsiurbę. Yra tikslas įsigijus žemsiurbę visiškai išvengti valymo iš šalies. Dėl žemsiurbės vyko derinimo procedūros Transporto investicijų direkcijoje. Kalbėtasi apie europinių lėšų skyrimą. Patvirtintas žemsiurbės aprašas ir dar šį mėnesį rengiamasi paskelbti tarptautinį jos statybos konkursą.

Uoste – statybų bumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus nuomone, gera verslo ir valstybės sinergija Klaipėdos uoste duoda didžiulę grąžą, leidžia uostui pasiekti gerus rezultatus palyginti su kaimyniniais uostais. Paskelbta, kad per artimiausius keturis metus į Klaipėdos uosto vystymą bus investuota per 405 mln. eurų.

„Reikia sukti įplaukos kanalą, mažinti laivų įplaukimo kampą, leisti laivams įplaukti į uostą didesniu greičiu, gilinti uostą. Pradėsime svarbius darbus pertvarkant bangolaužių sistemą ir uosto vartus. Mūsų noras ir tikslas saugiai įsivedinėti laivus į Klaipėdos uostą esant ir prastam orui“, - dėstė A.Vaitkus.

Šiuo metu yra pateikti 7 pasiūlymai, kaip galėtų būti pertvarkomi uosto molai. Svarbiausi pertvarkymo variantai bus pasirinkti 2017 metų I ketvirtį ir prasidės poveikio aplinkai vertinimas. Molų pertvarkymo darbai vyks 2018-2020 metais. Tam bus naudojamos ES paramos lėšos.

Jau ir dabar Klaipėdos uostas yra virtęs savotiška statybų aikštele, kur paraleliai pakankamai intensyviai vyksta krova. Laikinai einantis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė vardino uoste vykstančias statybas ir rengiamus projektus. Baigiamos kapitališkai remontuoti „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 ir 2 krantinės. Prie jų vienu metu galės stovėti trys laivai ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Rengiamas gilinimo iki 16,5 metrų prie tų krantinių projektas. Parengtas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 10 ir 11 krantinių pertvarkymo projektas, kitų metų pradžioje dėl jų pertvarkymo bus skelbiamas konkursas. KLASCO naudojamoje uosto dalyje dar planuojama tvarkyti geležinkelius.

Planuojamos pertvarkyti „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ naudojamos 34 ir 65 krantinės. Antras jų statybos konkurso etapas vėlgi vyks kitų metų pradžioje. Kitų metų pradžioje planuojama užbaigti tvarkyti „Begos“ naudojamos 66 krantinės dangas ir geležinkelį. Prasidėjo didelės apimties 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos 2 ir 3 etapų darbai. Vien šiemet gruodį planuota sukalti apie 100 metrų įlaidinės sienutės.

Prie „Centrinio Klaipėdos terminalo“ jau atlikti pirso prailginimo tyrimai. Paraleliai baigiamas rengti projektas atvesti į šį terminalą papildomą geležinkelio atšaką. Darbus planuojama atlikti 2017-aisiais. Vyksta „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų 82-89 krantinių pertvarkymo projektavimo darbai. Prie šių krantinių ateityje turės būti švartuojami dideli apie 140 tūkst. tonažo konteineriniai laivai.

Statybų aikštele virto „Birių krovinių terminalo“ teritorija. Šiemet gruodį bus užbaigti 101-104 krantinių statybos I etapo darbai, iki 2017 metų balandžio anksčiau laiko planuojama atiduoti naudoti visiškai užbaigtas 101 ir 102 krantines. Rengiami 105-106 krantinių pertvarkymo, 3-ojo geležinkelio iškrovos mazgo įrengimo, geležinkelio išvystymo „Birių krovinių terminalo“ teritorijoje darbai.

Toliau vyksta „Kamineros krovinių terminalo“ naudojamų 118 ir 119 krantinių pertvarkymai. Prie jų iki kitų metų balandžio 80 centimetrų bus padidinti gyliai, įrengti geležinkeliai.