- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didysis tridienis ir šv. Velykos krikščionims - svarbiausios metų dienos, o Didysis penktadienis keliolikoje Europos šalių paskelbtas nedarbo diena.
Kaip Eltai sakė Seimo narys, daktaras Antanas Vinkus, jis asmeniškai - už, kad Didįjį penktadienį ir Lietuvos gyventojai galėtų nedirbti.
„Didįjį penktadienį apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Būtų labai gerai, kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo darbų”, - sakė parlamentaras.
Seimo nario Dainiaus Kreivio nuomone, susikaupti galima ir darbo dieną. O Didžiojo penktadienio pamaldose dalyvauti vakare.
Didįjį penktadienį apmąstome Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Būtų labai gerai, kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo darbų.
„Didysis penktadienis tikintiesiems yra labai svarbi diena, bet poilsiui turėsime ne vieną dieną, o pirmą, antrą Velykų dienas. Tai tikrai nemažai“, - Eltai sakė D. Kreivys.
Kaip tikintis žmogus parlamentaras atkreipė dėmesį, kad svarbi yra visa Didžioji savaitė. Tačiau užuot išskyrus Didįjį penktadienį, D. Kreivys būtų linkęs spręsti nedarbo sekmadieniais klausimą ištisus metus.
„Net ir verslas tam nesipriešina, „Norfos“ savininkas yra minėjęs, kad visai pritartų minčiai sekmadieniais trumpinti darbo laiką ar iš viso atsisakyti didžiųjų prekybos centrų. Aš manau, būtų svarbu visiems žmonėms leisti švęsti sekmadienį, išskyrus mažas parduotuvėles. Tai būtų galimybė plėtotis smulkiam verslui, jei didieji prekybos centrai palaipsniui trumpintų darbo laiką sekmadieniais, po vieną sekmadienį, kaip Lenkijoje, nedirbtų, kol pirkėjai įprastų“, - sakė D. Kreivys.
Didysis penktadienis ne darbo diena protestantiškose Švedijoje, Danijoje bei Suomijoje ir katalikiškose Ispanijoje, Airijoje bei Vokietijoje, kur katalikų ir protestantų yra beveik po lygiai. Taip pat Didysis penktadienis - šventinė diena Jungtinėje Karalystėje bei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
Katalikiškoje Lenkijoje Didysis penktadienis nėra įtrauktas į laisvadienių sąrašą, tačiau iniciatyvų šią dieną nedirbti kyla nuolat.
Daugiausia laisvadienių yra Suomijoje - suomiai nedirbdami švenčia 14 nacionalinių švenčių.
Lietuvoje šiuo metu yra 12 šventinių dienų, į darbą nereikia eiti sausio pirmąją per Naujuosius metus, vasario 16 dieną minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją minint nepriklausomybės atkūrimą. Velykas visada švenčiame sekmadienį, kuris daugumai yra ne darbo diena, ne darbadienis yra ir antroji Velykų diena.
Laisvadienį kaip įprasta turėsime gegužės 1 dieną, kuri yra minima kaip Tarptautinė darbininkų diena, 2003 metais valstybine švente ir ne darbo diena Seimas paskelbė birželio 24-ąją švenčiamas Rasas arba Jonines.
Nedirbdami liepos 6 dieną švenčiame Valstybės dieną, o rugpjūčio 15-ąją Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, kitaip vadinamą Žolinę.
Tradiciškai ne darbo diena yra lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, gruodžio 24-ąją švenčiamos šv. Kūčios ir gruodžio 25-ąją minimos šv. Kalėdos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...