Išorinis uostas su nauda miestui

Krova nutoltų į jūrą

Išorinis uostas pristatomas kaip bendra uosto verslo ir miesto jūrinio turizmo ir rekreacijos vizija.

Jūroje suformuotoje saloje nuo Melnragės būtų miesto zona su promenada, maždaug trijų kilometrų ilgio molais, kuriais galėtų vaikščioti žmonės ir grožėtis jūros vaizdais. Apžvalgos takas būtų įrengtas ir ant rekonstruoto gerokai paaukštėjusio pietinio molo. Meno žmonės jau kuria vizijas, kaip pasivaikščiojimo takus ant molų padaryti patrauklesnius.

Saloje priešais Melnragę būtų įrengti viešbučiai, restoranai, klubai, kitokia poilsio industrija. Už jų būtų žalia zona ir prasidėtų uostas.

Tarp dabartinio Melnragės kranto ir salos jūroje liktų kelių šimtų metrų akvatorija, kur būtų įrengtos jachtų ir motorinių laivų prieplaukos.

„Tai, kas pristatoma Uosto bendrajame plane ir pagal jį sukurtame filmuke, kol kas yra tik vizija, bet ne techninis projektas. Būtent projekte būtų sudėliotas tikslus salos jūroje dydis, jos atstumas nuo Melnragės“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Preliminariai išorinis uostas jūroje užimtų apie 130 ha plotą. Jame būtų 17,5 m gylis. Manoma, kad sala jūroje prasidėtų už 300–400 metrų nuo Melnragės kranto, jos pradžioje būtų iki 100 metrų pločio miesto dalis, toliau 700–800 metrų pločio plotas krovai ir maždaug kilometro pločio molu atitverta akvatorija su 600 metrų pločio laivų apsisukimo ratu.

Bet kuriuo atveju, laivų krovos zonos būtų nutolusios daugiau kaip kilometrą nuo gyvenamųjų namų. Tarp dabartinio pajūrio ir gyvenamųjų namų dar būtų įrengtas parkas, kurį numato miesto savivaldybė.

Geležinkelis ir kelias į išorinį uostą eitų nuo „Klaipėdos naftos“ pusės pagal šiaurinį molą. Jis praeitų pagal planuojamo įrengti parko ribą, būtų atitvertas triukšmą slopinančia tvora.

Ką gautų miestas?

„Džiaugiuosi miesto pozicija ir atsiradusiu supratimu dėl uosto planų. Klaipėdiečiai pradeda suprasti, kad ne priešprieša, o konstruktyvūs pokalbiai ir bendras darbas gali duoti uostui ir miestui abipusiai naudingus  rezultatas“, - svarstė A.Vaitkus.

Derinant uosto bendrąjį planą Klaipėdos miestas turėtų susidėlioti, kaip, tame tarpe ir su valstybės parama, bus sprendžiamos jo svarbios problemos – uosto privažiavimo kelių pralaidumas, gyvenamųjų zonų apsauga, priėjimas prie vandens.

Itin svarbiu akcentu turi būti tai, kad miestas užsitikrintų uosto pažadus pastatyti pramoginei laivybai skirtus kompleksus.

Ką miestas norėtų matyti? Pirmiausia, intensyviau turi būti tvarkomos teritorijos abipus Dangės upės. Kairėje pusėje, kur yra Piliavietė ir „Klaipėdos laivų remontas“ pokyčiai vyksta, bet galbūt per lėtai. Yra patvirtintos ar tvirtinamos vizijos, tikimasi, kad valstybės, savivaldos ir privataus verslo iniciatyva viskas pajudės.

Dešinėje pusėje – „Memelio mieste“ yra sąstingis. Išjudinti teritoriją iš mirties taško siūlosi Uosto direkcija. Ji nori perstatyti sukežusį buvusios „Laivitės“ pirsą, įrengti krantinę priimti dideliems kruiziniams laivams. Prailginta krantinė–pirsas uždengtų „Laivitės“ kaušą, kur būtų galima švartuoti pramoginius laivelius. Dabar to negalima daryti dėl didelio traukūno. Pati uosto direkcija šalia naujo kruizinio terminalo norėtų pasistatyti administracinį pastatą. Tai paskatintų ir kitus uosto ir miesto verslus kurtis šioje dalyje.