I.Šimonytė: Lietuvai prasiskolinti negresia

Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais.

Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.

Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.

Per pusketvirto šių metų mėnesio Lietuva skolinosi jau dukart. Iš viso apie 7 milijardus litų. Statistikų duomenims, praėjusių metų pabaigoje siekusi beveik 41 milijardą litų valstybės skola dabar artėja prie 50-ties milijardų. Tai yra arti 40-ties procentų bendrojo šalies vidaus produkto. Būtent šį santykį ir biudžeto deficito rodiklį pirmiausia vertina tie, kas perka valstybės platinamas obligacijas, paprasčiau tariant – skolina Lietuvai. Ir savo požiūrį išreiškia palūkanomis, kurios skolinantis šią savaitę buvo daugiau nei perpus mažesnės nei 2009-aisiais.

„Paskutinį kartą euro rinkoje Lietuva buvo prieš trejus metus ir jeigu prieš trejus metus beveik tokio pat dydžio ir panašios trukmės emisija mums kainavo daugiau nei 9 procentus metinių palūkanų, tai 4 proc. su trupučiu, mano supratimu, yra tikrai didelis pasiekimas. Ir tai yra, jei galiu taip pasakyti, grąža Lietuvos visuomenei už tai, kad iš tikrųjų patinka ar nepatinka, bet vis dėl to ji susivokė, jog savo finansų problemas spręsti skolos sąskaita negalima“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak ministrės, nors šiemet skolinsimės apie 10 milijardų litų, kalbėti apie šalies praskolinimą ar Graikijos likimą būtų juokinga.

„Liūto dalis iš šitų lėšų yra ankstesnių skolų refinansavimas. Tai reiškia, kad naujai skola dėl to neauga, naujai šiais metais skola paaugs gana nedaug – tik tais trim procentais BVP, kuris yra mūsų biudžeto deficitas. Europos sąjungos kontekste Lietuvos skolos lygis yra pakankami nuosaikus, taip ES yra tokios dvi išskirtinės šalys – kaip Estija ir Bulgarija, tačiau jų žemo skolos lygio paslaptis tiems, kas domisi, yra gerai žinoma – tai yra finansų politika iki krizės“, – tvirtina I. Šimonytė.

Analitikų nuomone, Finansų ministerija gerai išnaudoja šiuo metu rinkoje susidariusias palankias sąlygas ir, ko gero, net kaupia pinigų atsargą obligacijoms, kurias turės išpirkti kitąmet.

„Mėgstama kartais kalbėt, kad štai mes praskolinome Lietuvą, valstybės skola nesustabdomai didėja, absoliučia išraiška milijardais litų ji didėja, tačiau niekas neskaičiuoja valstybės skolos absoliučia išraiška, visi lygina ją su BVP, kadangi BVP tiek šiais, tiek ateinančiais metais, tikiuosi, augs. Reiškia, santykis tarp valstybės skolos ir bendro vidaus produkto nedidės ir mes, ko gero, turime realių galimybių, jei išlaikysime mažą biudžeto deficitą, pradėti mažinti valstybės skolos ir BVP santykį“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

I. Šimonytės teigimu, jei Lietuva ir toliau griežtai laikysis biudžeto deficito mažinimo politikos, jau kitąmet valstybės skola pradės mažėti ir apie 2015-tuosius sudarys tik 35 proc. BVP.
Analitikai norėtų tikėti, kad bendroji Lietuvos politikos kryptis ir po Seimo rinkimų nesikeis, nes bet kokia, net gausiai populistinius pažadus žarstanti, politinė jėga, atėjusi į valdžią suvokia realius prioritetus. Tarp jų ir būtinybę įtikinti tarptautinę finansų rinką šalies finansų politikos stabilumu, nes pastaruoju metu ši rinka labai griežtai renkasi, kam verta skolinti, kam ne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XXX

XXX portretas
Manau, kad tas skolas ir turėtų atiduoti tie, kurie " prisiskolino", tame tarpe ir šimonytė

bvc

bvc portretas
ar gali man kas paaiskint, kodel reikia skolintis? Gal reiketu apriboti apetita? Kai skolinuosi, zinau, kad pats kaltas ir kad pats durnas. Bet uz mano skolas kaimynai neatsako.

Žinoma

Žinoma portretas
Praskolinti negriasia, kadangi tu Lietuvą jau praskolinai
VISI KOMENTARAI 49
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių