I.Šimonytė: baudžiant Vengriją, svarbu neleisti dvigubų standartų

Europos Sąjungai (ES) nusprendus įšaldyti pusės milijardo eurų mokėjimą iš fondų Vengrijai dėl per didelio biudžeto deficito, Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė paragino neleisti dvigubų standartų, jei nuo taisyklių nukryptų ir didelės, euro zonos šalys.

Taip ministrė komentavo antradienį priimtą sprendimą kitąmet stabdyti mokėjimus Vengrijai iš sanglaudos fondo, jei ji nesiims papildomų priemonių - tai pirmas kartas, kai ES nusprendė taikyti sankcijas valstybei narei dėl pernelyg didelio biudžeto deficito - skirtumo tarp viešųjų išlaidų ir pajamų.

„Šiuo sprendimu mes nustatome precedentą, kad pirma valstybė narė, kuri patenka po tam tikrom sankcijom, yra ne euro zonos ir maža valstybė narė, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrinta, kad jeigu ateityje kažkokie nuokrypiai ar nuoslydžiai nuo tikslų pasitaikys euro zonos valstybėms, didelėms valstybėms, tai vienodų principų bus laikomasi absoliučiai visais atvejais laikomasi“, - BNS sakė I.Šimonytė.

Svarstant sankcijas Vengrijai, ES sulaukė kaltinimų dvigubų standartų taikymu, nes diena anksčiau Ispanijai euro zonos šalys suteikė nuolaidų ir susilaikė nuo griežtų priemonių. Užsienio žiniasklaidoje cituojamų diplomatų teigimu, Austrija ir Lietuva siūlė sprendimą dėl Vengrijos atidėti dviem mėnesiams.

„Pati tą klausimą labai aktyviai kėliau ir (Europos) Komisijai, ir kolegoms už stalo. Manau, visi gerai supranta, kad jokių dvigubų standartų šitoje vietoje negali būti“, - po Briuselyje vykusio posėdžio BNS sakė ministrė.
I.Šimonytės teigimu, visiškai sulyginti Ispanijos ir Vengrijos negalima, nes jų situacija skiriasi. Ispanijos vyriausybei nustatytas terminas ištaisyti padėtį iki 2013 metų, ir valdžia įsipareigoja šio tikslo laikytis, tuo tarpu Vengrija perviršinio deficito padėtį turėjo ištaisyti dar 2011 metais, „tą padarė nominaliai, tačiau priemonės, kurios buvo panaudotos, yra ne struktūrinio pobūdžio, vienkartinės“.

Pasak finansų ministrės, sprendimo dėl Vengrijos buvo galima tikėtis, nes ji vienintelė iš penkių valstybių, pernai sulaukusių Europos Komisijos perspėjimo, nesiėmė papildomų priemonių pažaboti deficitą.
Vis dėlto, pasak I.Šimonytės, Vengrija dar turi galimybių ištaisyti padėtį, ir tuomet sprendimas kitąmet Budapeštui neišmokėti 495 milijonų eurų būtų atšauktas.

„Po ilgesnių diskusijų nuspręsta, kad taryba grįš prie šio klausimo birželio 22 dieną, kadangi Vengrijos vyriausybė labai stipriai ėmėsi informuoti kolegas ministrus, valstybių, vyriausybių vadovus ir ES institucijas apie savo ketinimus artimiausiu metu priimti visą pluoštą sprendimų, kurie visiškai įgyvendintų Komisijos rekomendacijas“, - sakė I.Šimonytė.

„Jeigu Vengrijos Vyriausybė ir parlamentas šiuos sprendimus priims kaip planuoja per porą mėnesių, tuomet tarybai grįžus prie to klausimo birželio 22 dieną sprendimas būtų atšauktas“, - kalbėjo ministrė.
Pastaraisiais mėnesiais Vengrija buvo įsivėlusi į teisinį ginčą su Europos Komisija ir dėl kitų klausimų - Briuselis ėmėsi teisinių priemonių dėl naujų įstatymų, kurie, ES pareigūnų teigimu, kelia pavojų centrinio banko ir teismų nepriklausomumui.

Graikijos skolos krizės supurtyta ES pernai apsisprendė sugriežtinti viešųjų finansų discipliną. Šiemet valstybių vadovai pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama įvesti sankcijas nedrausmingoms šalims, padidinant ES Teisingumo teismo vaidmenį.