Išgalvotos paskolos kauniečiams nepadėjo pasislėpti nuo mokesčių

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI), patikrinusi kauniečių sutuoktinių finansus už penkerius metus, išsiaiškino, jog šie mokesčių mokėtojai išleido beveik pusę milijono litų daugiau, nei per tą laiką sugebėjo gauti legalių pajamų.

Mokesčių administratorius, nustatęs, kad sutuoktinių išlaidos žymiai viršijo pajamas, konstatavo, kad mokesčių mokėtojai turėjo kitų, mokesčių inspekcijai nežinomų pajamų šaltinių.

Patikrinimo metu sutuoktiniai savo išlaidoms pagrįsti nurodė pajamų šaltiniais iš įvairių asmenų gautas paskolas bei pateikė jų sutartis. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad didžioji dalis beprocentinių paskolų nepagrįstos ekonomine logika, nenaudingos jų davėjams, „suteiktos“ be jokių grąžinimo garantijų. Ištyrusi visą informaciją apie galimai pasiskolintas lėšas, mokesčių inspekcija patikrino ir skolinusių asmenų finansines galimybes teikti paskolas.

Anot Kauno AVMI, surinkta informacija parodė, kad kai kurie dideles sumas pinigų skolinę asmenys neturėjo finansinių galimybių tai daryti. Pavyzdžiui, 130 tūkst. litų beprocentinę paskolą sutuoktiniams „suteikė“ lopšelio-darželio darbuotoja, kurios pagrindinis pajamų šaltinis – gaunamas darbo užmokestis. Galbūt skolintoja iš anksčiau galėjo būti sukaupusi pinigų, bet tuo atveju, turėdama daugiau kaip 50 tūkst. litų banke ar namuose laikomų piniginių lėšų, 2003 metais ji privalėjo jas deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, tačiau deklaracija mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta. Minėto Įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravus turto, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.

Teiginių apie iš šeimos narių gautus pinigus sutuoktiniai irgi nepagrindė jokiais įtikinamais įrodymais. Jie aiškino, jog 100 tūkst. litų gavę mainais iš brolio už tai, kad šis ateityje nereikš turtinių pretenzijų dėl motinos buto. Kiek anksčiau tą butą patys sutuoktiniai motinai ir buvo padovanoję. Dėl 370 tūkst. litų, esą sūnaus gautų iš tėvų, mokesčių administratoriaus išvada taip pat buvo vienareikšmė: visą gyvenimą pedagogais dirbę tėvai jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti tariamai gautų pajamų.

„Kadangi mokesčių mokėtojo piniginių lėšų, kuriomis buvo bandoma pateisinti išlaidas, pagrindą sudarė pasiskolintos pinigų sumos, mokesčių administratorius, naudodamasis atliktų kontrolės veiksmų metu surinkta informacija, ištyrė vykdytų sandorių aplinkybes. Išanalizavus dideles pinigų sumas skolinusių asmenų pajamas bei išlaidas, sąskaitų bankuose įrašus bei VMI sistemoje esančią informaciją, nustatyta, kad dalis skolintojų neturėjo jokių finansinių galimybių suteikti paskolas, todėl lėšas iš nenustatytų šaltinių mokesčių inspekcija apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu“, – sakė Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

Atlikus patikrinimą mokesčių administratorius konstatavo, kad sutuoktiniai, norėdami sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę, paskolos sutartimis siekė patvirtinti ne iš tikrųjų buvusius faktus, bet tik bandė išvengti mokestinių prievolių.

Įvertinus surinktą informaciją dėl gautų pajamų iš nenustatytų, nežinomų šaltinių, mokesčių inspekcija jas apmokestino. Sutuoktiniai į valstybės biudžetą turės sumokėti per 170 tūkst. litų GPM, šio mokesčio delspinigių bei baudų.